Valiutų karas ar tiesiog gera politika? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Greta Jankaitytė / Ekonomika.lt

2013-02-17 12:43

Pastaruoju metu netyla kalbos apie pasaulyje įsiplieskiančius valiutų karus. Nors šios kalbos pernelyg smarkios, nuo valiutų svyravimų kenčia Europa, o su ja kartu ir Lietuva.

Kalbas apie šalių manipuliacijas savo valiutomis paskatino Japonijos nauja monetarinė politika. Ši stagnuojanti Azijos šalis ėmėsi didelio kiekybinio lengvinimo, kad atgaivintų savo jau du dešimtmečius praktiškai vietoje stovinčią ekonomiką.

Prieš Japoniją, JAV po finansų krizės jau antrą kartą griebėsi kiekybinio lengvinimo, taip padidindama pinigų pasiūlą. Šie veiksmai lėmė, kad Japonijos jenos vertė nuo pernai lapkričio mėnesio krito 15 proc. JAV dolerio atžvilgiu, o euras per pastaruosius šešis mėnesius kitų valiutų atžvilgiu pabrango 6 procentais.

Penktadienį Maskvoje susirinkę G20 šalių finansų ministrai užsiminė, kad gali būti siekiama pasirašyti susitarimą, kuris užkirstų kelią valiutų karams. Kalbama, kad gali būti pasirašytas panašus pranešimas, kaip ir tarp G7 šalių, kurios šios savaitės pradžioje pareiškė, kad nenustatys valiutos kurso tikslo, kurį turi pasiekti jų nacionalinės valiutos.

Nauda eksportui

Šalys nuvertinančios savo valiutą kelia grėsmę dėl to, kad jų eksportas tampa pigesnis kitų šalių atžvilgiu. Pavyzdžiui, Japonija dabar gali tikėtis, kad pagyvės jos eksportas, nes japoniškos prekės užsienio pirkėjams taps pigesnės lyginant su kitomis šalimis. Žinoma, jei tų kitų šalių valiutos irgi nesikeis. Kinija dažnai yra kaltinama tuo, kad laiko savo valiutą specialiai nužemintą ir dėl to jos eksportas nepraranda populiarumo visame pasaulyje.

Tarkim, jei su Japonija ar Kinija dėl eksporto konkuruojančios šalys taip pat pradeda kištis į rinkas ir nuvertinti savo valiutą, tada jau kyla reali valiutų karo grėsmė. Yra bijoma, kad visos šalys gali pradėti paneigti viena kitos konkurencingumą ir valiutas atpiginantys veiksmai gali staigiai išplisti visame pasaulyje.

Paskutinis toks valiutų karas vyko praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, kai daugelis šalių nusprendė atsisakyti Aukso standarto, tai yra atrišti savo valiutų vertę nuo aukso kainos. Su atrišta valiuta politikai galėjo padėti įveikti savo ekonomikų problemas. Tuomet šalys, atrišusios savo valiutas, pradėjo jas nuvertinti.

Taip kai kurios šalys bandė padidinti paklausą savo eksportui ir perkelti nedarbą į kitas šalis. Tuomet kelios valstybės besigindamos nuo valiutų karų taip pat uždėjo muitus importuotoms prekėms. Tai ir dideli svyravimai valiutų rinkoje pažeidė tarptautinę prekybą ir prisidėjo prie Didžiosios depresijos. Nuo to laiko tokio tarptautinio masto valiutų karų pasaulyje nebuvo.

Ne karas, o vakarėlis

Šį kartą, nepaisant visų spekuliacijų, valiutų karu nedvelkia. Specialistai aiškina, kad tiesiog po krizės, kuri buvo didžiausia nuo Didžiosios depresijos laikų, centriniai bankai išsėmė visą įprastų monetarinės politikos priemonių aruodą.

Straipsnio puslapiai:

- Greta Jankaitytė

Close

Dėl subsidijos pirmam būstui kreipėsi šimtai: paramą gaus ne visi

 Dėl subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose, rugsėjo 4 d. duomenimis, kreipėsi 840 jaunų šeimų. Iš visų pateiktų prašymų 46 proc. prašymų buvo iš jaunų šeimų su vienu vaiku, 27 ...

Įspėjo: žmonės neturi būti baudžiami už tai, kad ieško geriausio paskolos pasiūlymo

 Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų ...

„Sodra“ perspėjo apie naują sukčių gudrybę: būkite budrūs

 Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš ...

Ekspertai pataria, kaip išvengti grėsmių banko sąskaitai

 Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai ...

100 tūkstančių gyventojų sulaukė „Sodros“ priminimų sumokėti skolas

 Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų. Iš viso išsiųsta ...

Paskola suteikia galimybę renovuoti sodybą ar butą

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai ...

VMI siunčia priminimą tūkstančiams lietuvių: galite susigrąžinti permoką

 Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams, pervedė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas, rašoma išplatintame ...

Įsigalioja mokėjimų įstatymo pakeitimai: vartotojų laukia pokyčiai

 Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma ...

Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų: blokuos apie 70 interneto svetainių

 Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto ...

„Sodra“ paruošė nemalonią dovaną: jau siunčiami laiškai

 „Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas