Valstybės biudžetas – kalorijų daug, maistingumas menkas

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Nerijus Mačiulis / tv3.lt

2015-10-21 12:10

Kodėl sulėtėjęs Lietuvos ekonomikos augimas beveik neturėjo jokios neigiamos įtakos biudžeto pajamoms? Kaip vertinti ateinančių metų biudžetą? Ar įspėjimai, kad išlaidos auga per daug ir gali pasikartoti 2008-ųjų scenarijus, yra pagrįsti? Ir svarbiausia, ar neteks naujų metų pasitikti su smarkiai išaugusia mokestine našta?

Šiemet Lietuvos ekonomika auga maždaug dvigubai lėčiau nei prognozavo Finansų ministerija ir daugelis ekonomistų, tačiau valstybės ir savivaldybės biudžetų pajamos planą viršijo net 2 procentais. Tačiau tai ne paradoksas ir ne stebuklas, o paprastai paaiškinamas reiškinys. Visų pirma, Lietuvos ekonomikos sulėtėjimą lėmė ne vidaus paklausa, o sušlubavęs eksportas. Tačiau eksportas beveik jokios įtakos biudžeto pajamoms neturi.

Tuo pat metu sparčiai augo importas, investicijos ir namų ūkių vartojimas, o tai didino vartojimo mokesčių – akcizų ir PVM – pajamas biudžete. Nors PVM pajamos atsiliko nuo plano, jos per pirmuosius tris ketvirčius buvo net 5 proc. didesnės nei prieš metus. Biudžetą pildė ir šiek tiek sumažėjusi cigarečių ir kuro kontrabanda – mažesni vilkikų srautai į Rusiją bei atslūgęs kontrabandinių prekių srautas buvo teigiama embargo pasekmė.

Dar svarbiau yra tai, kad problemos eksporto rinkose neturėjo neigiamos įtakos darbo vietų kūrimui ir atlyginimų augimui. Per pirmąjį pusmetį užimtumas padidėjo beveik 2 procentais, beveik nesulėtėjo ir darbo užmokesčio augimas, siekęs 4,5 procento. Dėl šios priežasties per tris šių metų ketvirčius GPM pajamos buvo net 8,5 proc. didesnės nei prieš metus ir 2,3 proc. viršijo planą. Tai, kad GPM pajamos biudžete viršijo darbo užmokesčio fondo augimą, rodo, kad šiek tiek sumažėjo atlyginimų dalis mokama „vokeliuose“.

Ar tokio paties progreso galima tikėtis ir 2016 metais? Pagrindinės Finansų ministerijos prielaidos – BVP, atlyginimų, darbo vietų ir kainų augimas – yra pakankamai konservatyvios. Žinoma, tik esant sąlygai, kad pasaulio nesukrės dar viena finansinė krizė ir ekonomikos nuosmukis, šį kartą galintis prasidėti labai pažeidžiamose ir pakankamai svarbiose besivystančiose rinkose.

Neigiamam scenarijui Lietuva šiuo metu yra pasiruošusi geriau – struktūrinis deficitas yra kelis kartus mažesnis nei prieš pastarąją krizę. Tuomet biudžeto pajamos buvo dirbtinai ir laikinai išpūstos nekilnojamo turto, kreditavimo ir vartojimo burbulo, o šiuo metu nė vienos iš šių problemų nėra. Todėl net jei neigiamas pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijus taptų realybe, Lietuvai pavyktų išvengti skausmingų taupymo priemonių, kurių teko imtis 2009 metais. Lietuvos valstybės finansų stabilumą ir pasitikėjimą šalies mokumu atspindi ir praėjusią savaitę išplatintų obligacijų palūkanos – dešimties metų laikotarpiu pasiskolinta vos už 1,37 proc. palūkanas, o 20 metų laikotarpiui investuotojai paskolino už palūkanas, tik šiek tiek viršijančias 2 procentus.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas