Vargas dėl mažų kainų?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Rūta Vainienė / Ekonomika.lt

2014-04-22 14:35

 Jei jūsų paklausčiau, ar norite, kad kiltų kainos, kad dar daugiau reikėtų mokėti už šildymą, elektrą ir vandenį, už pieną, mėsą ir bulves, ką jūs pagalvotumėte? Erzinu, provokuoju, nusišneku? Ką begalvotumėte, bet faktas yra toks - tuo metu kai dauguma lietuvių baiminasi, kad kitais metais įvedus eurą kainos pakils, Europos politikai sprendžia visai priešingą „problemą“ – jie kovoja su per mažomis kainomis. Juos neramina mažiausia infliacija per pastaruosius ketverius metus ir nebeveikiantys tradiciniai kainų kėlimo būdai, kai centriniai bankai nustato žemas bazines palūkanų normas.

Protingieji ekonomikos kurmiai šią kuriozišką padėtį aiškina taip. Jie sako, kad yra dviejų tipų kainų mažėjimas – vienas sąlygotas progreso, efektyvumo ir konkurencijos, kitas – ekonomikos sąstingio ir didelio nedarbo. Pirmasis – geras, antrasis – žalingas. Na, čia jau aiškiau, nieks nesiginčys, kad nėra kuo džiaugtis bedarbyste, ir visada geriau, kai rinka verda, kunkuliuoja. Tik kuo čia dėtos kainos galų gale? Ar įmanoma, nieko daugiau nedarant, tik iš išorės įsikišus ir centrinio banko instrumentais pakėlus kainas, užsukti ekonomikos variklį? Vis dar daug šiuolaikinių ekonomistų tikina - kad taip, tai – būdas išjudinti rinką. Ir labai klysta, nes jei viskas būtų taip paprasta, tai tik spausdintume pinigus ir nuolat gyventume ekonomikos pavasaryje.

O juk negyvename, net ir nuolat infliacijos pagalba „stimuliuojant“ ekonomiką, ji svyruoja ir nepaklūsta politikų užgaidoms. Kodėl? Nes dėmesį jie nukreipia į pasekmes. Kaina ir jų dinamika galų gale yra tik pasekmė kitų, gilesnių ir svarbesnių ekonominių procesų, kurie ir turėtų būti politikų akiratyje. Juk kaltinti kainas dėl ekonomikos sąstingio – tas pats, kas kaltinti termometrą dėl temperatūros. Tik Hario Poterio gerbėjai dėl Europos konkurencingumo bėdų kaltę verčia per mažoms kainoms ir galvoja rankoje laiką burtų lazdelę. Kiti gi didelio nedarbo priežasčių turėtų ieškoti darbo santykių reguliavime, brangioje valstybinėje socialinio draudimo sistemoje, „Sodroje“ kitaip sakant. Didelė minimali alga taip pat – nedarbo draugė. Aplinkosauginiai, kokybės reikalavimai apsunkina verslą, išauginti mokesčiai demotyvuoja.

Girdite ką nors apie esmines reformas iš politikų lūpų? Vargiai, greičiau – priešingai. Neabejoju, kad tyliai kiekvienas politikas pagalvoja – o taip, gerai būtų. Bet tai juk taip sunku! Tik paliesk darbuotojų teises – turėsi reikalų su profsąjungomis. Tik pajudink socialines išmokas – apkaltins genocidu ir, žiūrėk, dar neramumai kils. O kai reikia tiek „socialinių“ funkcijų finansuoti, koks mokesčių mažinimas? Ir taip toliau, ir taip toliau, kas galų gale baigiasi racionaliu sprendimu – nedaryti nieko iš esmės, daryti paviršiuje ir apsimesti, kad tai ir yra išeitis.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas