Vasaros malonumai nesustabdė būsto paskolų garvežio

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Stasys Kropas / Ekonomika.lt

2013-08-27 13:56

Liepa Lietuvos bankininkystėje paprastai nebūna kuo nors išskirtinis mėnuo – atostogų laikotarpis ir turi būti toks. Daugiau vartojama, mažiau taupoma, verslas vengia pradėti didesnius projektus, todėl ir bankų rodikliai primena tingaus poilsiautojo piniginę.

Šiųmetė liepa tvarkingai telpa į įprastus vasaros rėmus. Paskolų portfelis truputi mažėjo, indėlių – taip pat. Įmonės net 425 milijonais litų papildė savo einamąsias sąskaitas, tuo tarpu fiziniai asmenys daugiau leido kelionėms ir ledams – jų einamosios sąskaitos aptirpo 26,6 mln. litų.

Tačiau būsto paskolų garvežio vasaros malonumai nesustabdė – augo tiek bendras portfelis (plius 25 mln. litų), tiek naujai išduotų būsto paskolų suma (plius 24,6 mln. litų). Per mėnesį išduota paskolų už 184,3 mln. ir tai yra naujas šių metų rekordas. Bendrame Europos šalių būsto rinkos tolesnio kritimo kontekste tai pozityvi tendencija, rodanti stiprėjantį vartotojų pasitikėjimą.

Nepaisant gerų fundamentalių Lietuvos ūkio rodiklių ir pozityvių tendencijų, politinis rudens diskusijų barometras pranašauja labai apniukusią ekonomikos valdymo strategijos padangę ilgesniu laikotarpiu. Kalbu apie pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodančias idėjas toliau genėti privačią pensijų kaupimo sistemą ir atsisakyti mokestinių lengvatų gyvybės draudimo rinkos dalyviams.

Vienu atveju dangstomasi neefektyvumo, kitu – kovos prieš lengvatas skydu. Jau pasigirdo kritikos, kad tokie veiksmai atbaidys retėjančius privačios pensijų sistemos entuziastus, tačiau tai būtų tik pusė bėdos – ne mažiau pavojinga, kad abiem atvejais žlugdomos itin silpnos ilgalaikio ūkio finansavimo šaltinių formavimo alternatyvos valstybės biudžetui.

Europos Komisija ir centrinis bankas ne kartą perspėjo šalis nares, kad jos privalo reaguoti į pasikeitusią aplinką ir pirmiausia valstybės viduje ieškoti ilgalaikio ūkio finansavimo šaltinių, skatinti ilgalaikį taupymą ir inicijavo viešą diskusiją tuo klausimu. Iš esmės, tokie šaltiniai tėra du – valstybės biudžetas ir privatus finansų sektorius, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka bankai, pensijų ir draudimo fondai.

Pasaulinė finansų krizė ištuštino valstybių podėlius ir privertė gerokai sugriežtinti finansų rinkų ir bankų veiklą, todėl lėšų ilgalaikiam finansavimui surasti sunkiau ir jos tapo brangesnės. Todėl Europos Sąjunga ragina skatinti ilgalaikį taupymą ir investicijas naudojantis mokestiniais ir rinkų reguliavimo įrankiais. Dauguma Europos šalių jau ėmėsi konkrečių alternatyvių priemonių ekonomikos poreikių finansavimui užtikrinti. Tuo tarpu Lietuvoje ir toliau net diskusijų lygmenyje neatitrūkstama nuo labai trumpalaikiško požiūrio.

Jau ilgiau nei metus nepriimama sprendimų dėl galimybių paskatinti ilgalaikių bankų indėlių kaip klasės atsiradimą (maždaug 95 proc. terminuotųjų bankų depozitų - metų trukmės ir mažiau). Tam reikėtų pakeisti teisinę reguliavimo aplinką, tačiau vis pritrūksta politinės valios.

Straipsnio puslapiai:

- Stasys Kropas

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas