Vasaros malonumai nesustabdė būsto paskolų garvežio

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Stasys Kropas / Ekonomika.lt

2013-08-27 13:56

Liepa Lietuvos bankininkystėje paprastai nebūna kuo nors išskirtinis mėnuo – atostogų laikotarpis ir turi būti toks. Daugiau vartojama, mažiau taupoma, verslas vengia pradėti didesnius projektus, todėl ir bankų rodikliai primena tingaus poilsiautojo piniginę.

Šiųmetė liepa tvarkingai telpa į įprastus vasaros rėmus. Paskolų portfelis truputi mažėjo, indėlių – taip pat. Įmonės net 425 milijonais litų papildė savo einamąsias sąskaitas, tuo tarpu fiziniai asmenys daugiau leido kelionėms ir ledams – jų einamosios sąskaitos aptirpo 26,6 mln. litų.

Tačiau būsto paskolų garvežio vasaros malonumai nesustabdė – augo tiek bendras portfelis (plius 25 mln. litų), tiek naujai išduotų būsto paskolų suma (plius 24,6 mln. litų). Per mėnesį išduota paskolų už 184,3 mln. ir tai yra naujas šių metų rekordas. Bendrame Europos šalių būsto rinkos tolesnio kritimo kontekste tai pozityvi tendencija, rodanti stiprėjantį vartotojų pasitikėjimą.

Nepaisant gerų fundamentalių Lietuvos ūkio rodiklių ir pozityvių tendencijų, politinis rudens diskusijų barometras pranašauja labai apniukusią ekonomikos valdymo strategijos padangę ilgesniu laikotarpiu. Kalbu apie pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodančias idėjas toliau genėti privačią pensijų kaupimo sistemą ir atsisakyti mokestinių lengvatų gyvybės draudimo rinkos dalyviams.

Vienu atveju dangstomasi neefektyvumo, kitu – kovos prieš lengvatas skydu. Jau pasigirdo kritikos, kad tokie veiksmai atbaidys retėjančius privačios pensijų sistemos entuziastus, tačiau tai būtų tik pusė bėdos – ne mažiau pavojinga, kad abiem atvejais žlugdomos itin silpnos ilgalaikio ūkio finansavimo šaltinių formavimo alternatyvos valstybės biudžetui.

Europos Komisija ir centrinis bankas ne kartą perspėjo šalis nares, kad jos privalo reaguoti į pasikeitusią aplinką ir pirmiausia valstybės viduje ieškoti ilgalaikio ūkio finansavimo šaltinių, skatinti ilgalaikį taupymą ir inicijavo viešą diskusiją tuo klausimu. Iš esmės, tokie šaltiniai tėra du – valstybės biudžetas ir privatus finansų sektorius, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka bankai, pensijų ir draudimo fondai.

Pasaulinė finansų krizė ištuštino valstybių podėlius ir privertė gerokai sugriežtinti finansų rinkų ir bankų veiklą, todėl lėšų ilgalaikiam finansavimui surasti sunkiau ir jos tapo brangesnės. Todėl Europos Sąjunga ragina skatinti ilgalaikį taupymą ir investicijas naudojantis mokestiniais ir rinkų reguliavimo įrankiais. Dauguma Europos šalių jau ėmėsi konkrečių alternatyvių priemonių ekonomikos poreikių finansavimui užtikrinti. Tuo tarpu Lietuvoje ir toliau net diskusijų lygmenyje neatitrūkstama nuo labai trumpalaikiško požiūrio.

Jau ilgiau nei metus nepriimama sprendimų dėl galimybių paskatinti ilgalaikių bankų indėlių kaip klasės atsiradimą (maždaug 95 proc. terminuotųjų bankų depozitų - metų trukmės ir mažiau). Tam reikėtų pakeisti teisinę reguliavimo aplinką, tačiau vis pritrūksta politinės valios.

Straipsnio puslapiai:

- Stasys Kropas

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas