Vasaros malonumai nesustabdė būsto paskolų garvežio

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Stasys Kropas / Ekonomika.lt

2013-08-27 13:56

Liepa Lietuvos bankininkystėje paprastai nebūna kuo nors išskirtinis mėnuo – atostogų laikotarpis ir turi būti toks. Daugiau vartojama, mažiau taupoma, verslas vengia pradėti didesnius projektus, todėl ir bankų rodikliai primena tingaus poilsiautojo piniginę.

Šiųmetė liepa tvarkingai telpa į įprastus vasaros rėmus. Paskolų portfelis truputi mažėjo, indėlių – taip pat. Įmonės net 425 milijonais litų papildė savo einamąsias sąskaitas, tuo tarpu fiziniai asmenys daugiau leido kelionėms ir ledams – jų einamosios sąskaitos aptirpo 26,6 mln. litų.

Tačiau būsto paskolų garvežio vasaros malonumai nesustabdė – augo tiek bendras portfelis (plius 25 mln. litų), tiek naujai išduotų būsto paskolų suma (plius 24,6 mln. litų). Per mėnesį išduota paskolų už 184,3 mln. ir tai yra naujas šių metų rekordas. Bendrame Europos šalių būsto rinkos tolesnio kritimo kontekste tai pozityvi tendencija, rodanti stiprėjantį vartotojų pasitikėjimą.

Nepaisant gerų fundamentalių Lietuvos ūkio rodiklių ir pozityvių tendencijų, politinis rudens diskusijų barometras pranašauja labai apniukusią ekonomikos valdymo strategijos padangę ilgesniu laikotarpiu. Kalbu apie pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodančias idėjas toliau genėti privačią pensijų kaupimo sistemą ir atsisakyti mokestinių lengvatų gyvybės draudimo rinkos dalyviams.

Vienu atveju dangstomasi neefektyvumo, kitu – kovos prieš lengvatas skydu. Jau pasigirdo kritikos, kad tokie veiksmai atbaidys retėjančius privačios pensijų sistemos entuziastus, tačiau tai būtų tik pusė bėdos – ne mažiau pavojinga, kad abiem atvejais žlugdomos itin silpnos ilgalaikio ūkio finansavimo šaltinių formavimo alternatyvos valstybės biudžetui.

Europos Komisija ir centrinis bankas ne kartą perspėjo šalis nares, kad jos privalo reaguoti į pasikeitusią aplinką ir pirmiausia valstybės viduje ieškoti ilgalaikio ūkio finansavimo šaltinių, skatinti ilgalaikį taupymą ir inicijavo viešą diskusiją tuo klausimu. Iš esmės, tokie šaltiniai tėra du – valstybės biudžetas ir privatus finansų sektorius, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka bankai, pensijų ir draudimo fondai.

Pasaulinė finansų krizė ištuštino valstybių podėlius ir privertė gerokai sugriežtinti finansų rinkų ir bankų veiklą, todėl lėšų ilgalaikiam finansavimui surasti sunkiau ir jos tapo brangesnės. Todėl Europos Sąjunga ragina skatinti ilgalaikį taupymą ir investicijas naudojantis mokestiniais ir rinkų reguliavimo įrankiais. Dauguma Europos šalių jau ėmėsi konkrečių alternatyvių priemonių ekonomikos poreikių finansavimui užtikrinti. Tuo tarpu Lietuvoje ir toliau net diskusijų lygmenyje neatitrūkstama nuo labai trumpalaikiško požiūrio.

Jau ilgiau nei metus nepriimama sprendimų dėl galimybių paskatinti ilgalaikių bankų indėlių kaip klasės atsiradimą (maždaug 95 proc. terminuotųjų bankų depozitų - metų trukmės ir mažiau). Tam reikėtų pakeisti teisinę reguliavimo aplinką, tačiau vis pritrūksta politinės valios.

Straipsnio puslapiai:

- Stasys Kropas

Close

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas