Vėjo energetika Lietuvoje pasiekė plėtros ribas?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Antanas Sagatauskas / Ekonomika.lt

2014-08-07 10:46

116 vėjo jėgainių, 559 tūkst. pagaminamos MWh elektros energijos ir 6 proc. kasmet visos šalies suvartojamos elektros energijos – vos per dešimtmetį Lietuvos vėjo energetika tapo svarbia šalies energetikos sistemos dalimi. Tačiau pastaruosius kelerius metus ypač sparčiai augęs sektorius pernai pasiekė 500 MW suminės galios kvotos „lubas“. Aukcionuose išdalyti visi sausumos vėjo jėgainių statybos leidimai, kuriuos buvo numatyta išduoti iki 2020 metų. Laukdami sprendimų dėl naujojo vėjo energetikos plėtros etapo investuotojai pradeda analizuoti jūrinės energetikos potencialą.

Pigi „švari“ energija

Šiuo metu Lietuvoje, kuri ES yra įsipareigojusi iki 2020 m. ne mažiau kaip 23 proc. sunaudojamos elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių išteklių, „švari“ elektros energija sudaro apie 13 proc. bendro suvartojamo elektros kiekio. Daugiausia elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje jau dabar pagamina vėjo elektrinės – daugiau nei 40 procentų. Hidroelektrinės pagamina 36 proc., likusią dalį – biokuro, saulės ir biodujų jėgainės.

Vėjo jėgainės Lietuvoje gamins elektros energiją ypač konkurencingomis kainomis. Dabar veikiančių jėgainių pagaminama elektros energija superkama 30 ct/kWh tarifu, tačiau šiuo metu statomų jėgainių išgaunam energija bus superkama po 24-24,5 centus už kilovatvalandę. Pigiau reikšmingesnį energijos kiekį iš atsinaujinančių šaltinių Lietuvoje gali pagaminti vienintelė Kauno hidroelektrinė. Gaminant dar daugiau elektros energijos iš vėjo, jos supirkimo kaina turėtų toliau mažėti ir visiškai priartėti prie rinkos kainos.

Pagaminame daugiau nei Latvija ir Estija

Lietuva šiuo metu pagamina daugiau elektros energijos iš vėjo nei kaimynės Latvija ir Estija, ir pagal šį rodiklį mažai teatsilieka nuo ES vidurkio. ES šalyse iš vėjo yra pagaminami 8 proc. viso sunaudojamo elektros energijos kiekio.

Lietuvos vėjo jėgainių bendra įrengtoji galia pernai metais siekė 279 (šiemet – 283) MW ir jos bendrai pagamino 559 tūkst. MWh elektros energijos. Estijos vėjo jėgainių įrengtoji galia siekė 280 MW, pagamino 528 GWh elektros energijos, Latvijos – 68 MW įrengtosios galios vėjo jėgainės kartu pagamino 110 GWh elektros energijos.

Lietuvoje – spartesnė investicijų grąža

Šiuo metu Lietuvoje veikia 17 vėjo jėgainių parkų, 10 iš jų yra finansavęs „Swedbank“. „Swedbank“ alternatyvių energetikos šaltinių projektus plėtoja nuo 2005 m. ir per visą šį laikotarpį vėjo jėgainių parkų statyboms jau yra skirta daugiau nei 1 mlrd. litų.

Lietuvoje šis sektorius investuotojams yra patrauklus savo stabilumu ir prognozuojamais pinigų srautais. Lietuvos vėjo jėgainių parkų vidutinis naudingumo koeficientas – aukščiausias tarp Baltijos šalių ir siekia 27 procentus. Tiesa, vėliau statytų parkų mūsų šalyje naudingumo koeficientas yra aukštesnis – 30 proc., kai kur prognozuojama jis sieks ir 40 procentų. Tuo tarpu Latvijoje šis rodiklis yra 24 proc., Estijoje – beveik 23 procentai.

Straipsnio puslapiai:

- Antanas Sagatauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas