Vėjo jėgainių krizė: už parašą reikalaujama milijonų

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Vytautas Urbonas / Ekonomika.lt

2015-06-15 09:59

 Vėjo jėgainių eksploatuojančios įmonės ir naujus jų parkus kuriantys verslininkai atsidūrė aklavietėje. Patvirtinus naują reikalavimą nustatyti sanitarines apsaugos zonas vėjo jėgainių parkai tapo nelegalūs, o statomi negali pradėti veikti.

Lietuvoje vėjų jėgainių parką kuriantis UAB „4enerija“ vadovas Tadas Navickas tikino, kad situacija yra labai bloga. Šiuo metu vyksta keturių didelių vėjo jėgainių parkų statyba Lietuvoje, kurie buvo suplanuoti iki 2012 metų. Buvo atliktos teritorijų planavimo procedūros, poveikio aplinkai vertinimai ir reikalingos procedūros ir dokumentai. Investicijų prasme tai yra virš 300 milijonų eurų, per visas keturias kompanijas.

„Taip susiklostė, kad įvyko kelių teisės aktų pakeitimai. Ir kada juos visus sudėjus į krūvą gaunasi, kad parkams reikalinga nustatyti sanitarines apsaugos zonas, o jas nustatyti dabar yra neįmanoma. Nes sanitarinės apsaugos zona reikia – visų žemės savininkų patenkančių į tą zoną rašytiniai sutikimai,“ –teigia Tadas Navickas.

Pašnekovas taip pat priduria, kad dabar surinkti sutikimus neįmanoma, nes žmonės reikalaus milžiniškų pinigų žinodami, kad jeigu ne jų parašas parkai neveiks ir bus prarasti pinigai.

„Tikrai neįmanoma, turi surinkti šimtų žmonių sutikimus, kiekvienas už tai prašo pinigų. Pagalvokit kiek kainuoja sutikimas, kada nuo tavo sutikimo priklauso ar 100 milijonų eurų parkas bus pastatytas ar ne,“ - pasakojo UAB „4enerija“ vadovas.

T. Navickas tikino, kad pradžioje buvo priimtas vyriausybės nutarimas, pagal kurį šie reikalavimai turėjo būti vykdomi tik naujai projektuojamoms vėjo jėgainėms, kada dar galima atlikti šį procesą. Tačiau vėliau buvo pateiktas dar vienas įstatymas, kurį pridėjus prie vyriausybės nutarimo susidarė situacija, kad tai galioja ir jau statomoms bei pastatytom vėjo jėgainėms.

„Tai iš esmės yra valstybės aparato aplaidumas ir aiškus principo pažeidimas, kad įstatymai atgal negalioja. Dabar keturių parkų statybos eina į pabaigą ir juos reikia pridavinėti, tačiau to realiai negali atlikti, nes reikalaujama sanitarinė apsaugos zona, kurios prieš statybas nebuvo. Mes susirinkom visus parašus ir žmonių sutikimus, kurių reikėjo tuo metu,“ – įrodinėja vėjo jėgainių verslu užsiimantis Tadas Navickas.

Pasak pašnekovo, sanitarinės pasaugos zonos yra bereikšmės, nes yra laikomasi triukšmo normų, kurios negali būti viršinamos. Triukšmo normos skirtos, kad nepakenktų žmogaus sveikatai, tačiau tai yra atlikta.

„Matote labai lengva sveikatos ministerijai sakyti: mums nesvarbu verslas, mums svarbu žmonių sveikata ir triukšmas kenkia sveikatai. Lyg ir viską teisingai sako, bet tik iš dalies, nes mes nekalbame apie žmones ar apie triukšmą. Čia mes kalbame apie dirbamus laukus ir parašų pirkimą atbuline data.“ – teigia jėgainių parką kuriantis UAB „4enerija“ vadovas Tadas Navickas.

Straipsnio puslapiai:

- Vytautas Urbonas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas