Verslas griebiasi ir „greitukų“

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2014-03-14 06:57

Greitieji kreditai yra skirti finansų nemokantiems tvarkyti karštakošiams. Smulkieji verslininkai, atrodo, savo veiklą vykdo labai individualiai ir finansus skaičiuoja kruopščiai. Tiesa, ne visada – Lietuvoje randasi trečiasis verslo finansavimo kelias.

Išgirdęs tokį pastebėjimą Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas nustebo. Jis teigė, kad šiuo metu tai neįmanoma, nes nėra tvarkos, nustatančios, kaip juridiniai asmenys gali skolintis iš greitųjų kreditų bendrovių.

Ieško skolinimo alternatyvų

Pernai komercinių bankų verslo paskolų portfelis mažėjo, bet nežymiai. Natūralu būtų, jei tai vyktų traukiantis ekonomikai, tačiau dabar ūkio padėtis kaip tik gerėja. Šiuo metu smulkiojo ir vidutinio verslo, vieno iš šalies ekonomikos ramsčių, atstovai vis dažniau kreipiasi ne į komercinius bankus, bet į kredito unijas.

„Tai yra specializuota skolinimo institucija, finansuojanti greitus, operatyvius projektus. Tokia yra jų specializacija ir nereikia to painioti su greitųjų kreditų bendrovėmis, –teigė S. Kropas. – Kredito unijoms taikomi atsakingo skolinimo, kreditų identifikavimo reikalavimai. Jos prižiūrimos kaip ir kiekvienas bankas. Kredito unijos daugiau finansuoja smulkiojo verslo segmentą ir nėra kuo nors išskirtinės, nes tai jų specializacija.“

Greitųjų paskolų rinka dar nėra iki galo institucionalizuota, taigi čia galima lengviau pasiskolinti, net jei įplaukos nėra aiškios. Kol kas, pasak LBA prezidento, šios skolinimo bendrovės dar turi daug baltųjų dėmių, nesijungia į asociacijas, o jų būklė nėra aiški.

„Abejoju, kad bet koks verslas turėtų interesą skolintis iš greitųjų paskolų bendrovės ir galėtų uždirbti tokias palūkanas. Gali būti tik labai išskirtiniai atvejai tiems, kurie prekiauja turguose, kai reikia trumpam laikui pinigų. Tai negali būti oficialus registruotas verslas, mokantis visus mokesčius. Tokiam verslui aš nematau prasmės naudotis greitaisiais kreditais“, – pabrėžė S. Kropas.

Gaisrų gesinimas

Vis dėlto greitųjų kreditų vis dažniau griebiasi būtent smulkusis prekybos verslas. Kaip teigia Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas (LSVKA) Liutauras Valickas, verslininkai greitųjų paskolų prašo. Ir gana dažnai.

„Paprastai kreipiasi individualią veiklą vykdantys ar su patentais dirbantys smulkieji verslininkai. Jie užsiima smulkia prekyba maisto produktais, tiekia prekes į regionines maisto parduotuvėles“, – pasakojo L. Valickas.

Ko gero, ne vienas yra matęs, kaip mažose parduotuvėlėse vedami sąsiuviniai su vardais ir skaičiais. Ten, kur pardavėja pažįsta visus gyventojus, įprasta praktika mėnesio pabaigoje arba prieš pašalpų mokėjimo dienas prekes parduoti į skolą. Deja, tiekėjai elektroninių pinigų eroje skolos lapelių nepriima ir dažniausiai grasina nutraukti tiekimą.

Straipsnio puslapiai:

- Karolis Birgilas

Close

Dėl subsidijos pirmam būstui kreipėsi šimtai: paramą gaus ne visi

 Dėl subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose, rugsėjo 4 d. duomenimis, kreipėsi 840 jaunų šeimų. Iš visų pateiktų prašymų 46 proc. prašymų buvo iš jaunų šeimų su vienu vaiku, 27 ...

Įspėjo: žmonės neturi būti baudžiami už tai, kad ieško geriausio paskolos pasiūlymo

 Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų ...

„Sodra“ perspėjo apie naują sukčių gudrybę: būkite budrūs

 Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš ...

Ekspertai pataria, kaip išvengti grėsmių banko sąskaitai

 Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai ...

100 tūkstančių gyventojų sulaukė „Sodros“ priminimų sumokėti skolas

 Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų. Iš viso išsiųsta ...

Paskola suteikia galimybę renovuoti sodybą ar butą

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai ...

VMI siunčia priminimą tūkstančiams lietuvių: galite susigrąžinti permoką

 Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams, pervedė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas, rašoma išplatintame ...

Įsigalioja mokėjimų įstatymo pakeitimai: vartotojų laukia pokyčiai

 Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma ...

Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų: blokuos apie 70 interneto svetainių

 Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto ...

„Sodra“ paruošė nemalonią dovaną: jau siunčiami laiškai

 „Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas