Verslas su skandinavais – lyg maratonas: pasiruoškite ilgam darbui skandinavų verslo taisyklės

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

Karolis Birgilas / Ekonomika.lt

2013-10-16 15:12

Trečiadienį vykusioje Tarptautinėje praktinėje eksporto plėtros konferencijoje vyriausiasis verslo plėtros kompanijos „Gateway Baltic“ specialistas Martinsas Tiknussas pristatė verslo taisykles, kuriomis turi vadovautis Baltijos šalių verslininkai bendradarbiaudami su Skandinavijos šalimis.

„Kai žinai savo verslo partnerį, tuomet lengviau pasiekti susitarimą“, - diskusijos svarbą pabrėžė jis.

Vienas iš pavyzdžių yra tai, kad suomiai nėra skandinavai. Dėl to reikia būti labai atsargiais, nes tai atspindi istorijos suvokimą ir tokia klaida gali kainuoti svarbų verslo kontraktą.

Svarbu suprasti, kad skandinavų šalys yra vienos turtingiausių pasaulyje, jie jau turi beveik viską. Tad labai sunku siekti verslo susitarimo su šiomis šalimis.

„Suomija yra viena pirmųjų, kuri pradėjo prekybą su Lietuva, vėliau prisijungė Švedija ir Danija, galiausiai – Norvegija. Turėdamas produktą, kuris yra naujas tavo šalyje, gali keliauti, pavyzdžiui, į Švediją, tačiau čia produktas gali jau nebebūti naujas, nes jį galėjo pristatyti, tarkime, kinai. Patariu pirmiausia pradėti nuo Norvegijos, nes ten produktas tikrai gali būti inovatyvus. Vėliau galima pereiti prie kitų Skandinavijos rinkų ir ten konkuruoti“, - pasakojo M. Tiknussas.

Pranešėjas išskyrė, kaip viena nuo kitos skiriasi Šiaurės šalys ir kaip į tai reikėtų atsižvelgti.

„Danai yra kaip ūkininkai – nepriklausomi ir nepasitiki kitų žmonių autoritetu. Švedai kaip gamyklos darbuotojai – laikosi taisyklių, racionalūs. Suomiai yra tarsi inovatoriai ir jie savo požiūriu yra panašiausi į Baltijos šalių gyventojus“, - teigė jis.

Specifiniai verslo bruožai

Skandinavijos versle yra labai horizontali hierarchija. Pasak M. Tiknusso, nereikia koncentruotis į vadovą, svarbu kreiptis į įmonę. Sprendimai yra priimami kartu su darbuotojais, taigi jie, o ne vadovas, nuspręs, kaip atrodys produkto pakuotė. Visgi Baltijos šalyse šis procesas yra atvirkščias.

Atsakomybės pasiskirstymas Skandinavijoje taip pat yra atvirkščias, lyginant su Baltijos šalimis.

„Atsakomybe pasidalijama komandos viduje. Mūsų versle galutinį sprendimą dėl sandorio priima vadovas. Pasiūlius kainą skandinavams, jie niekada nepateiks atskymo kitą dieną, nes tai turi aptarti visa komanda. Tokiu atveju, reikia išmokti kantrybės bendradarbiaujant su skandinavų kompanijomis“, - pabrėžė M. Tiknussas.

Skandinavai yra labai punktualūs, todėl į susitikimus reikia ateiti laiku, nes jie tampa irzlūs kai supranta, kad jūs galite sujaukti tokius ateities planus kaip šuns pavedžiojimas ar pažvejyba. Tai, anot M. Tiknusso, galima paaiškinti tuo, kad pas juos yra šalčiau ir tamsiau. Judant į Pietus situacija, laiko prasme, keičiasi. Baltijos šalių gyventojai yra gana punktualūs, tačiau nepyksta, jei kas vėluoja.

Straipsnio puslapiai:

- Karolis Birgilas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas