Verslas traukia mokslinius straipsnius iš stalčių


Fotodienos nuotr.

Žinių radijas

2014-02-27 20:00

Daugelis verslininkų yra nusivylę mokslininkais, kurie rinkai negali pasiūlyti jokių realių sprendimų ir yra orientuoti tik į mokslinių publikacijų rengimą ir mokslo laipsnių gavimą. Šiaulių pramoninkų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Ruvera“, gaminančios veterinarijos preparatus, vadovas Arūnas Rupšys tvirtina, kad dažniausiai mokslinės disertacijos atgula dulkėti į stalčius, užuot nešusios praktinę naudą žmonėms.

„Europos Sąjungoje jau keičiasi požiūris: kalbama apie tai, kad galutinis rezultatas turėtų būti produktas, kuris yra reikalingas ir jau parduodamas, naudojamas. Be jokios abejonės, svarbu fundamentalūs mokslai, bet labai dažnai moksliniai straipsniai ar tam tikros disertacijos padedamos stalčiuje ir nėra naudojamos kitiems tikslams kaip tik apsiginti vardui. Mokslui jos turi didelę reikšmę, bet toliau už mokslo įstaigų jos dažniausiai neišeina“, - laidoje „Verslo ritmu“ sakė A. Rupšys.

Pasak verslininko, jo bendrovė išsikėlė tikslą panaudoti žinias, įmonės ir partnerių resursus bei kalbėti apie galutinį rezultatą, kuris atneštų pridedamąją vertę ir būtų galimybė parduoti. Taip gimė bendradarbiavimas su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir Veterinarijos akademija. A. Rupšio teigimu, jei mokslą ir verslą vienys požiūris, bus ir rezultatas.

„Turi būti požiūris, ko mes siekiame kartu: ar siekiame mokslo, ar naudos mūsų žmonėms. Jei siekiame galutinės naudos, tokiu atveju mūsų tikslai sutampa. Jeigu siekiame tik straipsnių ir disertacijų, tokiu atveju mūsų požiūris nesutampa“, - kalbėjo A. Rupšys.

Pats A. Rupšys nėra mokslininkas, jis – ekonomistas, inžinierius, iš dalies programuotojas. „Tikrai nesiekiu mokslo aukštumų, tačiau mūsų noras yra kažką padaryti naujo ir pasiūlyti, kad būtų nauda, aukštesnė pridedamoji vertė ir galimybė parduoti. Čia aš matau, kad galima bendradarbiauti – paprasčiausiai reikia nebijoti ir teisingai nusistatyti tikslus.“

Patiems kurti ar perpardavinėti?

Kalbant apie naujų produktų kūrimą, verslininkas sako, kad procesas jau vyksta labai ilgus metus – nuo 1998 metų, tačiau valstybės didesnės paramos ir skatinimo eksportuoti nesulaukta. „Labai nelengvas procesas. Negaliu sakyti, yra keli projektai pavykę su valstybės parama, tačiau kad būtų suteikiami prioritetai tiems, kurie kuria ir po to parduoda ne tik mūsų šalyje, bet ir kitur – tokių didesnių prioritetų nėra.“

A. Rupšys nurodo, kad nors pačių pagamintų produktų investicijos daug didesnes, tačiau jų pridėtinė vertė daug didesnė nei tiesiog perpardavinėjant kitų sukurtus produktus. „Kūryba reikalauja didelių sąnaudų, nes reikalaujamos žinios, o žinios turi būti apmokamos. Kalbant apie didesnę pridedamąją vertę, tai vienareikšmiškai, atliekant rimtą rinkos analizę ir kuriant orientuojantis į tam tikrą produktą galutiniame rezultate, pridedamoji vertė yra didesnė. Nereikėtų pamiršti, kad gamybos procesas daug sudėtingesnis už pardavimą – tam užtenka pasiūlyti ir parduoti, nors aišku pardavimai irgi nėra paprasti. Žiūrint į perspektyvą ir vystymąsi, gamyba yra panaši į tai, ką mes vadiname didmenine ar mažmenine prekyba.“

 

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas