Verslas

Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakelti iki 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Anot Valstybės kontrolės, norint tai įgyvendinti valstybei gali tekti skolintis.

Pertvarkant elektros rinką prieš kurį laiką nepriklausomi tiekėjai vartotojus viliojo fiksuotomis kainomis, kurios tuo metu atrodė patrauklios. Tačiau, didmeninei elektros kainai nusileidus iš rekordinių aukštumų, paaiškėjo, kad nauji klientai už energiją moka daug mažiau, o senieji – permoka. Nenorėdami taikytis su šia padėtimi, daugelis gyventojų nusprendė turimas sutartis nutraukti. Tačiau tada elektros tiekėjas pareikalavo mokėti nemažas baudas.

Daugiabučių namų gyventojai, tebenaudojantys dujų balionus, kviečiami atsinaujinti – valstybė vienam butui duoda iki 726 eurų. O paraiškos teikėjai už šiuos pinigus taip pat galės nusipirkti ir naują viryklę. Nuo 2025 m. trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami. Jų keitimui į centralizuotai tiekiamas gamtines dujas ar elektrą šiais metais Energetikos ministerija skiria 3,8 mln. eurų.

Siekiant didinti šalies susisiekimo infrastruktūros kokybę, toliau auga investicijos į svarbiausią Lietuvos transporto arteriją – magistralinį kelią A1. Atkarpos nuo 70,9 iki 80,5 km kapitalinį remontą „Via Lietuva“ užsakymu pradeda bendrovė „Yit Lietuva“. Automagistralės tvarkymo darbų vertė – daugiau kaip 9 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Magistralė A1, jungianti Vilnių, Kauną ir Klaipėdą – pagrindinis ir intensyviausias Lietuvos kelias.

Įgyvendindama 39 mln. eurų investicinį planą Ispanijoje, nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ sėkmingai užbaigė pirmąjį projektą Kosta del Solio pakrantėje, Marbeljos rajone. Anot bendrovės pranešimo, pirmasis objektas Ispanijoje įsigytas prieš metus. Tai – dviejų aukštų pastatas ant jūros kranto prestižinėje Las Chapas gyvenvietėje šalia Marbeljos. Jam reikėjo kapitalinės renovacijos. Skelbiama, kad 160 kv.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ su rinkos dalyviais pradeda konsultacijas dėl elektros jungties „Harmony Link“ sausumoje bei jai būtinos transformatorių pastotės projektavimo ir statybų.

Gyventojai jau ėmė planuoti vasaros atostogas. Nemaža dalis žmonių šiemet žada atostogauti Lenkijoje. Tai pastebi ir kelionių organizatoriai, kurie tikina, kad gyventojai graibsto kelionių kelialapius, už kuriuos negaili ir 500 eurų. Keliautojus vilioja ne tik Lenkijos pajūrio ar kalnų grožis, bet ir žemos kainos.

Kainos degalinėse Lenkijoje mažėja antrą savaitę iš eilės. Anot ekspertų, mažmenines degalų kainas šalyje smukdo zloto stiprėjimas JAV dolerio atžvilgiu, taip pat kainų mažėjimas didmeninėje rinkoje, kurio poveikis kitą savaitę turėtų sustiprėti.

Pirmos instancijos teismas turės iš naujo nagrinėti Lietuvos vaistinių asociacijos prašymą įpareigoti Konkurencijos tarybą pateikti jai susipažinti nekonfidencialius bendrovių „Gintarinė vaistinė“ bei „Limedika“ paaiškinimus tyrime dėl įtariamo kartelinio susitarimo nustatant vaistų antkainius.

Estijos kapitalo bankas „Bigbank“ suteikė 9,2 mln. eurų paskolą nekilnojamojo turto (NT) vystymo grupės „Lithome“ įmonei „Balsiai Plius“ projektui Karoliniškėse, Vilniuje, penktadienį pranešė bankas. „Sostinė sparčiai plečiasi, o kokybiškų būstų vis dar trūksta, todėl nusprendėme pasiūlyti daugiau NT ieškantiems gyvenimo Karoliniškėse galimybių“, – pranešime sakė „Lithome“ direktorius Igoris Trofimovas.

0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijoje kainos per metus išaugo 1,1 proc., Estijoje – 3,1 proc. Per mėnesį kainos Lietuvoje augo 0,3 proc., Latvijoje – 0,5, o Estijoje – 1 procentu. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,6 proc., o vien euro zonoje – 2,4 proc. Per mėnesį kainos ES ir euro zonoje augo po 0,6 procento. Kiek didesnė nei Lietuvoje metinė infliacija buvo Danijoje (0,5 proc.

Siūloma koreguoti Klaipėdoje galiojančią rinkliavos už automobilių parkavimo tvarką. Esminiai pokyčiai – koreguojamos zonų ribos, mėlynoji zona tampa žaliąja, pajūrio gyventojams mažinama metinio leidimo kaina, o visoje raudonojoje zonoje numatomos nemokamos stovėjimo valandos pietų metu.

2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikusi tarpinę elektros tinklo modeliavimo studiją. „2030 metais elektros iš atsinaujinančių gamyba bus keturiskart didesnė nei 2022 metais.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo š.m. liepos 3 d. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, bus draudžiama tiekti rinkai 3 litrų ir mažesnius plastikinius butelius ir kombinuotą gėrimų tarą su nepritvirtintais iš plastiko pagamintais kamšteliais bei dangteliais. Šis draudimas numatytas ES 2019 metais priimtoje Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvoje ir perkeltas į Atliekų tvarkymo įstatymą.

Socialinis tinklas, anksčiau žinomas kaip „Twitter“, visiškai perkeltas į X.com, penktadienį pranešė savininkas Elonas Muskas. Milijardierius, „Tesla“, „SpaceX“ ir kitų bendrovių vadovas 2022 metų pabaigoje už 44 mlrd. dolerių nusipirko „Twitter“ ir praėjusių metų liepą paskelbė apie prekės ženklo pakeitimą į „X“. Nors logotipas ir prekės ženklas buvo pakeisti į „X“, domeno vardas iki penktadienio išliko Twitter.com.

Penktadienį „Lidl Lietuva“ šalia Vilniaus atidarė antrąjį logistikos centrą Lietuvoje. Atidarymo renginyje dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad tokios investicijos iš vokiškų kompanijų yra svarbios Lietuvos ekonomikai. Ji tikisi, kad Vokietijos investicijos į šalį tik didės.   „Noriu palinkėti, kad ši šimtamilijoninė investicija nebūtų paskutinė, kad „Lidl“ ir toliau neštų naujoves į mūsų rinką. Ir taip pat džiaugiuosi vokiška partneryste.

Nemažai daliai gyventojų kebabai yra vienas iš populiariausių gatvės maisto pasirinkimų. Lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, juos pamėgo dėl greito paruošimo ir nedidelės kainos. Tačiau pastaruoju metu vilniečiai piktinasi, kad už kebabą tenka pakloti kone tiek, kiek už vakarienę restorane. Vis dėlto mažesnių miestų gyventojai tikina, kad kebabą vietoje gali nusipirkti ir kelis kartus pigiau, pavyzdžiui, už kiek daugiau nei 3 eurus.

Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniškai 55 eurus už megavatvalandę (MWh) arba maždaug 5–6 centus už kilovatvalandę (kWh), skaičiuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Elektros kainos Lietuvoje vis dažniau grįžta į istorines žemumas. (...) Lietuvos elektros vartotojai vidutiniškai moka 31 proc.

Apriboti ryšiai su Baltarusija ir kitos nepalankios aplinkybės paveikė uostamiesčio verslininko Igorio Udovickio kontroliuojamas trąšų, vandens gamybos, ekspedijavimo įmones, kurios praėjusiais metais klimpo į nuostolius, penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Klaipėdos trąšų granuliavimo ir fasavimo įmonės „Granmax“ pajamos dėl konkurencijos pernai, palyginti su 2002-aisiais, sumažėjo 3,5 karto, iki 11,5 mln. eurų. Iš ankstesniais metais uždirbto 6,2 mln.