Verslinė žuvininkystė šiepia nasrus

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2013-12-05 09:54

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo pritarta pakeisti Žuvininkystės įstatymo nuostatas, kurios perduotų verslinės žvejybos kvotų paskirstymo ir limitų nustatymo funkciją Žemės ūkio ministerijai. Aplinkos ministerijos nuomone, toks sprendimas visiškai prieštarauja visuomeniniam ir valstybiniam interesui, o sprendimo priėmimo skubinimas yra nesuprantamas ir kelia įtarimų.

Žemės ūkio ministerija jau anksčiau reikalavo grąžinti jai žvejybos kvotų skirstymo tvarką, nors Valstybės kontrolė ir nustatė, kad buvusi kvotų skirstymo tvarka prieštarauja Konkurencijos įstatymui. Aplinkos ministerijai perėmus šią funkciją, iš karto buvo paruošta kita tvarka, kuri valstybei atnešė pajamų ir Valstybės kontrolė neturėjo jai priekaištų.

Net jeigu Aplinkos ministerija ir sutiktų grąžinti kvotų skirstymo tvarką Žemės ūkio ministerijai, siekis atimti iš ministerijos aplinkosauginę funkciją – limitų nustatymą – nesuprantamas. Aplinkos ministerija kasmet nustato, kiek ir kokių žuvų konkrečiame telkinyje leidžiama sugauti. Nustatant ribas visuomet atsižvelgiama į mokslinius tyrimus, saugomas rūšis, kokį poveikį tinklų statymas turės ekologinei vandens telkinio būklei ir t.t.

„Šis reikalavimas man visiškai nesuprantamas. Nejau pati Žemės ūkio ministerija turi nustatyti, kaip ir kiek ji gali niokoti gamtą? Galbūt ir srutas leiskime leisti kur nori? Ir kiaulių fermas leiskime statyti neribotai bet kur ir bet kada?“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Žemės ūkio ministerija visada deklaravo nepritarianti verslinės žvejybos uždraudimui Kauno mariose, verslinės žvejybos apribojimams ežeruose. Tai leidžia manyti, kad perdavus verslinės žvejybos limitų nustatymo funkciją Žemės ūkio ministerijai jau nuo ateinančių metų tiek Kauno mariose, tiek ežeruose žvejai mėgėjai vėl nebegalės plaukioti dėl gausybės „verslininkų“ tinklų.

„Išteklių naudojimas turi būti reguliuojamas taip, kad duotų didžiausią ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudą. Aš nematau jokios naudos nei valstybei, nei visuomenei, jei bus plėtojama verslinė žūklė vidaus vandenyse. Visi duomenys rodo, kad žvejyboje „verslas“ jau yra mėgėjų rankose: jie sumoka daugiau mokesčių, žmonės daugiau ilsisi gamtoje, ežerų ekologinė būklė gėrėja“, – sako V. Mazuronis.

Mėginimai stiprinti verslinę žūklę tiesiogiai prieštarauja Aplinkos ministerijos nuostatai nuo 2015 m. visiškai uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse, išskyrus Kuršių neriją ir specializuotą tam tikrų žuvų žvejybą. Aplinkos ministerijos palaikomas mėgėjiškos žūklės vystymas jau davė rezultatų: žvejai mėgėjai į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui 2013 m. jau sumokėjo 5,1 mln. Lt.

Palyginimui: ežerų ir Kauno marių žvejai verslininkai į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui sumokėjo tik apie 10 tūkst. Lt, t.y. 500 kartų mažiau (2012 m. duomenys). Be to, verslinė žvejyba 10-yje didžiausių šalies ežerų užsiima apie 30 žmonių. Sprendžiant iš gaunamų pajamų, žvejyba jiems nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas