Verslininkai įvertino ketinimus apmokestinti visų alkoholinių gėrimų pakuotes

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Tara

2017-03-10 10:03

Gamintojams ir importuotojams, prekybos įmonėms, atliekų tvarkytojams ir atliekų perdirbėjams atstovaujančios asociacijos bei organizacijos abejoja valdžios planais išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes. Verslo atstovai teigia, kad vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuočių perkėlimo į užstato sistemą nauda yra labai menka, lyginant su šios priemonės neigiamu poveikiu Lietuvos aplinkosauginei, ekonominei bei socialinei aplinkai.

Verslo atstovų nuomone, planuojama vienkartinių pakuočių užstato sistemos plėtra turėtų neigiamas pasekmes. Visų pirma, iš esmės susilpnėtų esama pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo savivaldybėse sistema, mažėtų gyventojų pasitikėjimas atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema.

Dabartinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema, veikianti nuo 2016 m. vasario 1 d., apima 67,6 tūkstančius tonų stiklo pakuočių atliekų, iš kurių 10 proc. dalyvauja užstato sistemoje. Į stiklo pakuočių rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinės) sistemos plėtrą iki 2018 metų numatyta investuoti 11 mln. eurų, iš kurių per pastaruosius 3 metus jau panaudota daugiau kaip 8,5 mln. eurų. Už šias lėšas įrengta ir 2017 metais bus naudojama daugiau kaip 285 tūkst. stiklo pakuočių atliekų surinkimo konteinerių individualiose gyvenamosiose valdose.

Surinkimo priemonių naudojimo praktika per pastaruosius dvejus metus parodė, kad buityje susidarančių pakuočių atliekų surinkimas siekia 70–90 proc., o stiklo pakuočių atliekų surinkimas kai kuriose savivaldybėse siekia ir 90–100 proc. Skaičiuojama, jog įgyvendinus siūlomą privalomo užstato sistemos išplėtimo projektą, iš esamos rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinės) sistemos į užstato sistemą būtų perkelta apie 120 mln. vienetų arba 56 tūkst. tonų vienkartinių stiklo pakuočių per metus, kas sudaro apie 84 proc. visų dabartinėje rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinėje) sistemoje dalyvaujančių vienkartinių stiklo pakuočių.

Esamoje rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinėje) sistemoje stiklo pakuotėms skirta surinkimo infrastruktūra – 285 tūkst. individualių valdų konteinerių ir absoliuti dauguma 9,4 tūkst. kolektyvinių stiklo konteinerių – taptų iš esmės nebereikalingi dėl savo panaudojimo neefektyvumo ir brangumo.

Didelė šiuo metu veikiančių 42 Lietuvos atliekų tvarkymo įmonių verslo ir pajamų dalis būtų perduota kelis kartus brangesnei privalomo užstato sistemai. Lėšos iš dabartinės sistemos būtų nukreiptos brangių užsienietiškų taromatų gamintojams ir prekybininkams. Tuo tarpu anksčiau pastatytų ir nebereikalingais tapusių stiklo konteinerių investicinius kaštus privalėtų padengti rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinėje) sistemoje likę nariai, gaminantys ar importuojantys tokią produkciją kaip, pavyzdžiui, konservuoti agurkai, pomidorai bei kitos bakalėjos prekės, taip pat pienas, mėsa ir kiti maisto bei ne maisto produktai. Visi šie produktai neabejotinai brangtų, kad būtų surinktos lėšos brangiems užstato sistemos plėtimo sprendimams įgyvendinti. Verslo atstovai pastebi, kad įstatymo pataisų rengėjai neatliko jokios realiais skaičiais pagrįstos analizės ir vertinimo, kokia gali būti pasiekta reali naujo teisinio reguliavimo nauda viešajam interesui, kokie yra būtinieji kaštai bei koks būtų poveikis esamai pakuočių atliekų tvarkymo sistemai. Projekto aiškinamajame rašte prielaida tokiems pakeitimams pagrįsta akivaizdžiai klaidingais skaičiavimais, pateikta klaidinanti informacija ir apie projekto tariamą naudą – panašų rezultatą galima pasiekti kelis kartus mažesniais kaštais.

Straipsnio puslapiai:

Gairės: tara

Close

Atidarius Vilniaus oro uostą, jis ir toliau liks statybų aikštele

Po 35 dienas trukusio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos duris vėl atvėrė Vilniaus oro uostas. Per šį mėnesį itin nukraujavo Vilniaus turizmas, tad viltys, kad rekonstrukcija atsipirks – aukštos. Visgi ne visi turistai gali ...

„Akropolyje“ pradėjo dirbti pirmoji robotė–konsultantė

 Robotė humanoidė Kiki tapo pirmuoju Lietuvoje prekybos ir pramogų centre įdarbintu robotu. Nuo šiandien Kiki bus galima sutikti Vilniaus „Akropolio“ alėjose, kur ji suteiks pirkėjams visą reikalingą informaciją apie ...

Suskaičiavo, kiek išleido lietuvių, latvių ir estų šeimos

Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos birželio mėnesį, palyginus su geguže, trijose Baltijos šalyse keitėsi skirtingai. Estijoje ir Latvijoje vartojimo išlaidos augo apie 2 proc. iki 506 euro ir 403 euro atitinkamai, o ...

Įvertino, kokio būsto kainos augo sparčiausiai

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2017 metų liepos mėnesio reikšmė ...

Kuro kainos Lietuvoje skiriasi ir pagal miestus

Rugpjūčio mėnesį Pricer.lt užfiksavo degalų kainas Vilniaus ir Kauno degalinėse. Rugpjūtį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas brango, o suskystintos dujos pigo arba jų kaina liko nepakitusi. Degalų kainos pas didmenininką ...

Greito maisto tinklui „Hesburger“ skirtose 5 tonose lietuviškos mėsos – salmonelės

5 tonose lietuvių pagamintos mėsos – salmonelės. Tokią maltą jautieną estams siuntė didžiausia mėsos perdirbimo įmonių grupė „Biovela“. Mėsa su bakterijomis siųsta vienam greitojo maisto restoranui. Laimei, mėsainių su salmonele ...

Verslininkai pripažino: nėra prasmės nuleisti kainų

Kai kuriems tautiečiams savaitgalis užsitęsė iki pat šiandien ir būtent dabar jie būriais traukia namo, į didmiesčius ar mažesnius miestelius. Pajūrio kurortai, nors ir neturėję kaitros, šiomis dienomis buvo pilni. O Štai ...

Vilniaus oro uosto keleiviai perspėjami dėl atvykimo ir skrydžių iš Kauno

 Nors Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai baigsis jau rytoj, pirmą dieną po rekonstrukcijos keleiviai raginami būti itin atidūs ir atkreipti dėmesį į informaciją ant savo bilieto – dalis skrydžių rugpjūčio 18 ...

Ar išgyventų Lietuvos maitintojas Vilnius be likusių miestų?

Vilnius – kasmet vis labiau augantis miestas, tad nenuostabu, kad dažnai įvardijamas „Lietuvos išlaikytoju“. Dėl to gali pasigirsti ir kalbų, kad būnant vieno miesto valstybe, pragyvenimo lygis būtų aukštesnis. ...

Skelbiamos naujos skrydžių kryptys

Latvijos oro linijos „airBaltic“ skelbia pirmąsias kryptis 2018-ųjų vasaros sezonui, kuris prasidės 2018 metų kovo 27 dieną. Kitą vasarą „airBaltic“ savo skrydžių kryptis papildys daugiau nei penkiais naujais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas