Verslininkai įvertino ketinimus apmokestinti visų alkoholinių gėrimų pakuotes

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Tara

2017-03-10 10:03

Gamintojams ir importuotojams, prekybos įmonėms, atliekų tvarkytojams ir atliekų perdirbėjams atstovaujančios asociacijos bei organizacijos abejoja valdžios planais išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes. Verslo atstovai teigia, kad vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuočių perkėlimo į užstato sistemą nauda yra labai menka, lyginant su šios priemonės neigiamu poveikiu Lietuvos aplinkosauginei, ekonominei bei socialinei aplinkai.

Verslo atstovų nuomone, planuojama vienkartinių pakuočių užstato sistemos plėtra turėtų neigiamas pasekmes. Visų pirma, iš esmės susilpnėtų esama pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo savivaldybėse sistema, mažėtų gyventojų pasitikėjimas atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema.

Dabartinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema, veikianti nuo 2016 m. vasario 1 d., apima 67,6 tūkstančius tonų stiklo pakuočių atliekų, iš kurių 10 proc. dalyvauja užstato sistemoje. Į stiklo pakuočių rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinės) sistemos plėtrą iki 2018 metų numatyta investuoti 11 mln. eurų, iš kurių per pastaruosius 3 metus jau panaudota daugiau kaip 8,5 mln. eurų. Už šias lėšas įrengta ir 2017 metais bus naudojama daugiau kaip 285 tūkst. stiklo pakuočių atliekų surinkimo konteinerių individualiose gyvenamosiose valdose.

Surinkimo priemonių naudojimo praktika per pastaruosius dvejus metus parodė, kad buityje susidarančių pakuočių atliekų surinkimas siekia 70–90 proc., o stiklo pakuočių atliekų surinkimas kai kuriose savivaldybėse siekia ir 90–100 proc. Skaičiuojama, jog įgyvendinus siūlomą privalomo užstato sistemos išplėtimo projektą, iš esamos rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinės) sistemos į užstato sistemą būtų perkelta apie 120 mln. vienetų arba 56 tūkst. tonų vienkartinių stiklo pakuočių per metus, kas sudaro apie 84 proc. visų dabartinėje rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinėje) sistemoje dalyvaujančių vienkartinių stiklo pakuočių.

Esamoje rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinėje) sistemoje stiklo pakuotėms skirta surinkimo infrastruktūra – 285 tūkst. individualių valdų konteinerių ir absoliuti dauguma 9,4 tūkst. kolektyvinių stiklo konteinerių – taptų iš esmės nebereikalingi dėl savo panaudojimo neefektyvumo ir brangumo.

Didelė šiuo metu veikiančių 42 Lietuvos atliekų tvarkymo įmonių verslo ir pajamų dalis būtų perduota kelis kartus brangesnei privalomo užstato sistemai. Lėšos iš dabartinės sistemos būtų nukreiptos brangių užsienietiškų taromatų gamintojams ir prekybininkams. Tuo tarpu anksčiau pastatytų ir nebereikalingais tapusių stiklo konteinerių investicinius kaštus privalėtų padengti rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinėje) sistemoje likę nariai, gaminantys ar importuojantys tokią produkciją kaip, pavyzdžiui, konservuoti agurkai, pomidorai bei kitos bakalėjos prekės, taip pat pienas, mėsa ir kiti maisto bei ne maisto produktai. Visi šie produktai neabejotinai brangtų, kad būtų surinktos lėšos brangiems užstato sistemos plėtimo sprendimams įgyvendinti. Verslo atstovai pastebi, kad įstatymo pataisų rengėjai neatliko jokios realiais skaičiais pagrįstos analizės ir vertinimo, kokia gali būti pasiekta reali naujo teisinio reguliavimo nauda viešajam interesui, kokie yra būtinieji kaštai bei koks būtų poveikis esamai pakuočių atliekų tvarkymo sistemai. Projekto aiškinamajame rašte prielaida tokiems pakeitimams pagrįsta akivaizdžiai klaidingais skaičiavimais, pateikta klaidinanti informacija ir apie projekto tariamą naudą – panašų rezultatą galima pasiekti kelis kartus mažesniais kaštais.

Straipsnio puslapiai:

Gairės: tara

Close

Kaip atrodys Lietuva po 30 metų: išsigelbėjimas – imigrantai?

Jei nesustabdysime emigracijos, po 30 metų Lietuva susidurs su didelėmis problemomis – pritrūks darbo jėgos, nebus iš ko mokėti pensijas senjorams, kurių skaičius vis auga. Tačiau yra ir gerų žinių – valstybės skola turėtų ...

Padidinti mokesčiai: kaip darbdaviams seksis įdarbinti sezoniniam darbui?

Su naujuoju Darbo kodeksu įsigalės didesnės išmokos netekus darbo, tačiau tuo pačiu keisis ir įmokos, kurias moka darbdavys. Taip kai kuriems išaugs darbuotojo darbo vietos kaina. Ypač tai palies sezoninių verslų darbdavius. Kaip ...

Kas dirba už 300 Eurų per mėnesį?

„Sodros“ kiekvieną mėnesį skelbiamoje įmonių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) statistikoje dažniausiai akys krypsta į sąrašo viršų – įmones, kuriose mokami didžiausi atlyginimai. Vieni nuoširdžiai stebisi, nes ...

Suskaičiavo, kiek išleido po užsienį ar Lietuvą keliavę gyventojai

Lietuvos statistikos departamentas įvertino ir suskaičiavo, kaip dažnai ir ilgai lietuviai keliavo bei kokias pinigų sumas jie paliko turistaudami užsienyje bei Lietuvoje. Šalies gyventojų kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius 2017 ...

Lietuvos ekonomikos perspektyvos: tikimasi, kad kainos augs tik trumpam

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai ...

Gyvenimo paradoksas: Lietuva priskiriama prie pigiausių šalių, bet apsipirkti vyksta į Lenkiją

Galbūt perskaičius sakinį, kad Lietuvoje – itin pigu, suims juokas. Tačiau būtent taip atrodome Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Matant, kaip lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją, akivaizdu, ten kainos – dar mažesnės. ...

3 centų arba „vyšninių vokelių“ iš „Sodros“ istorija, priversianti pasitikrinti būsimą pensiją

Neseniai „Sodra“ pradėjo siuntinėti „vyšninius vokelius“, kurie gyventojus informuoja apie jų sukauptą stažą. Šie pradžiugina tikrai ne kiekvieną. Štai skaitytojas Edgaras (pavardė redakcijai žinoma) ...

Vilnius muša butų įperkamumo rekordus

Šių metų pradžioje atlyginimų šuolis Vilniuje butų įperkamumą kilstelėjo iki istorinių aukštumų, o nuomos pajamingumas visuose didžiuosiuose miestuose ir toliau laikosi aukštame lygyje. Tai reiškia, kad nepaisant ...

Šlifuojami nauji pasiūlymai dėl alkoholio: išgėrusius baus specialiame „Svaigalų teisme”

 Pritarus vienoms alkoholio ribojimo pataisoms, ieškoma papildomų būdų, kaip kovoti su alkoholio vartotojais Lietuvoje. Viena iš idėjų – „Svaigalų teismas“. Seime redakcinėje komisijoje vis šlifuojama ...

PSO ekspertai paaiškino, kodėl lietuvius titulavo daugiausia išgeriančia tauta

Didelį ažiotažą sukėlusi tema neišsenka. Šį kartą Lietuvoje apsilankė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai iš užsienio norėdami paaiškinti, kodėl lietuvius įvertino, kaip daugiausia alkoholio suvartojančia ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas