Verslininkai: parama – ne toms įmonėms, kurioms jos labiausiai reikia

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Verslas

2017-10-24 13:41

 Didžiausią poreikį plėstis ir priimti daugiau darbuotojų šiuo metu turi jaunos ir smulkios įmonės, tačiau viena pagrindinių valstybės priemonių, skatinanti naujų darbo kūrimąsi, šiuo metu nukreipta ne į jas, teigia „Versli Lietuva“ atlikusi analizę. Siūloma supaprastinti programos reikalavimus, kad parama būtų prieinama ne tik stambiam ir finansiškai stabiliam verslui.

„Versli Lietuva“ analizės duomenimis, Lietuvos darbo biržos (LDB) priemone „Vietinės užimtumo iniciatyvos“ daugiausiai naudojasi seniai veiklą vykdančios įmonės, kurių metinė apyvarta yra stabili ir siekia daugiau nei vieną milijoną eurų. Pastebėta, kad ypač regionuose vangiai naudojamasi šia priemone, kurios pagrindinis tikslas yra steigti naujas darbo vietas atskirtų savivaldybių teritorijose ir ten įdarbinti bedarbius. Negrąžintina, išskyrus sukurtų darbo vietų panaikinimo atvejus, subsidija vienai darbo vietai gali siekti iki 15,2 tūkst. eurų ir yra skiriama reikalingiems darbo vietai įsteigti įrengimams įsigyti bei patalpoms pritaikyti.

„Šią Lietuvos verslo aplinkos kliūtį identifikavome konsultuodami verslininkus, kuriems verslo finansavimo klausimas yra vienas svarbiausių ir jo sulaukiame bene dažniausiai, nes šioms įmonėms yra sunkiau prieiti prie finansavimo šaltinių, kurių lėšos dažnai reikalingos verslo plėtrai ar veiklos efektyvumui didinti. LDB siūloma galimybė darbdaviams gauti naujų darbo vietų kūrimo subsidijas kelia smulkių verslininkų susidomėjimą ir yra aktuali, tačiau, deja, ne visada prieinama dėl per aukštų verslui keliamų reikalavimų“, – sako Gytis Morkūnas, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius.

G. Morkūno teigimu, dabar įmonei norinčiai pretenduoti į šią paramą, reikia disponuoti pakankamu apyvartinių lėšų kiekiu, o tai sukelia sunkumus jaunoms ir smulkioms įmonėms.

„Banko garantijos reikalavimas reiškia, kad įmonė turi turėti 50 proc. gaunamos subsidijos lėšų sumą banke, kuri bus užšaldyta paramos galiojimo laikotarpiu. Priemonė taip pat reikalauja bent 35 proc. nuosavo indėlio, bei finansavimas vyksta kompensaciniu būdu, t. y. pareiškėjas turi pirmiausia įgyvendinti projektą ir tik vėliau jam yra kompensuojamos patirtos tinkamos išlaidos. Be to, įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą reikia apdrausti maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu“, – dėsto G. Morkūnas. Anot jo, tokių reikalavimų visuma smarkiai apsunkina galimybes pasinaudoti parama.

Pavyzdžiui, vieno iš „Versli Lietuva“ konsultuoto smulkaus verslininko atveju, kuris įsteigė 4 darbo vietas ir subsidija joms siekė beveik 56 tūkst. eurų, įmonės nuosavas indėlis turėjo būti per 30 tūkst. eurų, o dėl banko garantijos reikėjo įšaldyti dar beveik 28 tūkst eurų. Taigi, kad įgyvendintų projektą bendrovė turėjo turėti apie 114 tūkst. eurų, kuriuos teko skolintis.

Straipsnio puslapiai:

Close

PVM klystkeliai: (ne)įmanomos lengvatos, arba kodėl negrąžinimas 18 proc. PVM tarifas?

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas kiekvienais metais sukelia diskusijas ne tik visuomenėje, bet ir tarp pačių politikų. Štai naujasis siūlymas įvesti lengvatinį PVM maisto produktams ir gėrimams įplieskia ir pokalbius apie bendrojo ...

„Ikea“ skubiai iš prekybos pašalina vieną prekių: lietuviai jau spėjo įsigyti

„Ikea“ praneša, kad imasi atsargumo priemonių ir išima iš prekybos zefyrinius saldainius „Godis Påskkyckling“ (100 g) dėl gamybos vietoje aptiktų pelių pėdsakų. „Maisto sauga yra vienas ...

Per 2 metus Lietuvos gyventojai uždirbo milijoną eurų

2 metai ir 2 savaitės – tiek laiko prireikė šalies gyventojams, kad surinktų ir Užstato sistemos administratoriui (USAD) perduotų 1 mlrd. užstato sistemoje dalyvaujančių plastikinių, stiklinių bei skardinių pakuočių. O kiekviena ...

Paskelbtos (ne) punktualiausios oro linijos pasaulyje

Net penktadalis pernai Europoje įvykusių skrydžių vėlavo arba buvo atšaukti. Tokią informaciją skelbia tarptautinė skrydžių statistikos agentūra „OAG“, išrikiavusi punktualiausias 2017 m. oro linijas. Net 90 proc. skrydžių ...

Brangs lietuvių dažnai perkamas produktas

Lietuvoje vištienos populiarumas pastaruosius metus sparčiai auga, tačiau teigiama, kad kaina nekinta. Skaičiuojama, kad per metus vienas lietuvis vidutiniškai jos suvartoja apie 30 kg. Lietuvos paukštininkystės asociacija ...

Klaipėdoje atidaroma viena galingiausių Baltijos šalyse kriptovaliutų kasyklų

Nuo vasario 21 d. Klaipėdoje pradeda veikti viena galingiausių Baltijos šalyse kriptovaliutų kasykla. Jos paslaugomis kviečiami pasinaudoti visi besidomintys naujųjų valiutų suteikiamomis perspektyvomis ir galimybe sulaukti finansinės ...

Didžiausias Lenkijos kelionių organizatorius žengė į Lietuvą: paviešinti pasiūlymai

Į Lietuvą žengė didžiausią rinkos dalį Lenkijoje atsiriekiantis kelionių organizatorius „Itaka“. Siūlydamas daugybę krypčių ir įvairiausių pasiūlymų jis turėtų itin suintensyvinti konkurenciją. Tiesa, kainomis konkuruoti ...

Valstiečių siūloma lengvata automobiliams sukėlė prieštaringą reakciją: jau geriau apmokestinti visus

Priemonių, kaip kovoti su klimato kaita ir aplinkos tarša ieško daugybė šalių. Ne išimtis ir Lietuva. Štai Seime užgimė pasiūlymas, kuriuo būtų skatinama įsigyti ekologiškesnius automobilius, tačiau ...

Smūgis emigrantams: pamirškite apie nuosavą būstą tėvynėje

Praėjo kiek daugiau nei pusmetis, kai šalies bankai nebeišduoda paskolų užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nekilnojamojo turto specialistai sako, jog šie pokyčiai skaudžiausi dirbantiems Anglijoje, ...

Verslininkų „skausmai“ rajonuose: valdžios priimti sprendimai verčia užsidarinėti

Padidinta minimali mėnesio alga (MMA) daugiausia neramina smulkius rajonų verslininkus. Tačiau šiais metais suktis teko ne tik dėl padidintos MMA iki 400 Eur, bet ir nustatytų „Sodros“ grindų – net uždirbant mažiau nei MMA, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas