Verslininkai: reikia galvoti apie bankrotų prevenciją


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2014-03-19 10:35

Bankrotas – vienas grėsmingiausių verslininkui gręsiančių dalykų: įmonės žlugimas paveikia ne tik jos savininkus, bet ir darbuotojus bei kreditorius, neretai lemia ilgai trunkančius teismo procesus. Pernai metais Lietuvoje bankrutavo 1566 įmonės – net 14 procentų daugiau nei 2012 metais.

Norėdama palengvinti bankroto procedūra Ūkio ministerija ruošiasi teikti bankroto įstatymo pataisas – siekiama trumpinti bankroto procesą, optimaliau panaudoti lėšas, patobulinti administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimų reguliavimą.

Naujų institucijų nereikia

Šalies verslininkai sveikina iniciatyvą paprastinti bankroto procedūrą, tačiau primena, kad ne mažiau svarbu užkirsti jam kelią. „Neužtenka spręsti problemas, kylančias jau paskelbus bankrotą. Juk dalies jų galima išvengti ėmusis tinkamų priemonių iš anksto“, – teigia Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) direktorius Rimantas Šidlauskas.

Pasak jo, svarbu, kad valstybinės institucijos tinkamai prižiūrėtų, kaip laikomasi Akcinių bendrovių įstatyme numatytų reikalavimų. Tai, kad įmonėms užtektų įstatinio kapitalo galėtų užtikrinti griežtesnė Valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolė, o Registrų centre saugomų duomenų turėtų pakakti tam, jog būtų galima įsitikinti ar įmonių kapitalas yra pakankamas (ne mažiau nei pusė dokumentuose nurodyto įstatinio kapitalo). „Visam tam nereikia naujų institucijų. Tiesiog reikia, kad tinkamai veiktų jau egzistuojančios“, – teigia R. Šidlauskas, – „paaiškėjus, kad įmonės kapitalas nepakankamas apie tai būtina informuoti kitus rinkos dalyvius bei imtis tam tikrų įmonės veiklos apribojimų. Taip padėtume įmonėms, kurios gali nukentėti nuo kitų bankroto. Be to, nebereikėtų įvairių pažymų“.

Daugiau dėmesio skirti bankrotų prevencijai

Pasak LPPARA generalinio direktoriaus, asociacijos nariai siūlo atskirti dvi sudėtines problemos dalis: jos prevenciją bei pasekmių lengvinimą.

„Su nerimu reikia pastebėti, kad Akcinių bendrovių įstatyme nebeliko nuostatos, kad įmonės vadovas turi kreiptis į teismą, jei įmonės kapitalas pasiekia pusę įstatinio ir akcininkai nesiima jokių veiksmų. Taip įmonės bankrutuoja ir tarsi niekas ir nekaltas“, – pastebi R. Šidlauskas.

Kita vertus, LPPRA direktorius pastebi, jog jau vykstantys bankrotai trunka per ilgai. „Trys mėnesiai – daug. Juk ir turtas per juos nuvertėja, tad kreditoriams lieka mažiau. Tikrai reikia greitos ir efektyvios bankroto procedūros“, – sako jis. Be to, verslininkų asociacijos narių manymu, reikėtų nustoti skirstyti kreditorius į pirmuosius ir antruosius. Siūloma tiesiog išparduoti bankrutuojančios įmonės turtą iš varžytinių ir gautą suma paskirstyti kreditoriams – kiekvieno gaunama suma būtų proporcinga skolos dydžiui palyginus su bendrąja skola..

Verslininkai pabrėžia – naujų institucijų Lietuvai tikrai nereikia. Tereikia, kad sklandžiai ir patikimai veiktų jau esančios.

 

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas