Verslo guru: smalsumas naikina baimę klysti (6)

(Puslapis 1 iš 3)


Ekonomika.lt nuotr.

Paulius Grinkevičius / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2011-12-28 15:27

Prieš kelis mėnesius savaitraštis „Ekonomika.lt“ rašė apie geriausius verslo seminarų vedėjus Lietuvoje. Tuomet vieną geriausių seminarų vedėjų mūsų šalyje daugelis pašnekovų nurodė verslininką ir lektorių Tomą Bagdonavičių.

Su T. Bagdonavičiumi susitinkame iškart po jo vesto seminaro. Jau kitą dieną jis turi išvykti į Prancūziją, kur su žmona praleidžia daugiausia laiko. Gyvenimas užsienyje, verslininko teigimu, netrukdo plėtoti verslo, greičiau priešingai – nuotolinis valdymas leidžia išlikti savo verslo konsultantu, o reguliarios konferencijos internetu su partneriais ir darbuotojais sudaro galimybę matyti verslą iš įvairių perspektyvų ir greičiau pasiekti rezultatą.

Gydytojo homeopato išsilavinimą turintis T. Bagdonavičius užsiima verslo sistemų kūrimu, mokymais ir teikia verslo konsultavimo paslaugas. Nors nuo 6 metų mikčioja, T. Bagdonavičius įsitikinęs, kad kalbėti prieš auditoriją tai netrukdo – mikčiojimas yra ne kliūtis, o privalumas.

Užsiimate verslo sistemų kūrimu. Kas yra verslo sistema?

Lietuvoje verslas dažnai painiojamas su amatu. Sakoma: „Aš turiu savo verslą“, o tas „savo“ dažnai rodo, kad tai ne verslas, o amatas, kurį plėtodamas žmogus eina, pavyzdžiui, direktoriaus pareigas. Verslas, arba verslo sistema – atskiras organizmas. Jis gali efektyviai veikti nedalyvaujant savininkams.

Skirtumą tarp verslo ir amato galima nusakyti atsakant į klausimą, ar gali savininkai bent tris mėnesius nedalyvauti versle. Iš to, ar verslas augs, sustos, ar bankrutuos, galima spręsti – tai verslas ar amatas.

Teigiate, kad verslą galima sukurti be rizikos. Įprastu požiūriu verslas ir rizika – neatsiejami dalykai. Kaip įmanoma šiuos dalykus suderinti?

Mažindami pradinio kapitalo išlaidas galime iki minimumo sumažinti pinigų riziką. Visi mano, kad verslui pradėti reikia daug pinigų. Taip yra dėl to, kad kai kuriuos dalykus žmonės daro neprotingai. Pavyzdžiui, daugelis sako, kad norint plėtoti verslą reikia pastatyti gamyklą. Iš tikrųjų norint sukurti verslą užtenka užsisakyti gamybos paslaugas. Palyginkite, kiek kainuoja pastatyti gamyklą, o kiek užsakyti gamybos paslaugas.

Kalbant apie riziką – ji gali būti įdėtų pastangų ir laiko arba įdėto kapitalo rizika. Pinigai gali grįžti, o laikas negrįš – juk mes senstame. Kad rizikos išvengtume, reikia mėgti savo veiklą. Jei nemėgsti, nedaryk. Nemėgstamiems darbams atlikti galima pasisamdyti asistentą. Juk yra gabių studentų, norinčių užsidirbti bent kelis litus. Tas, kuriam patinka darbas, visada bus geresnis.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Grinkevičius

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas