Verslo plėtra: kur ir kodėl investuoja tie, kurie išaugo Lietuvos rinką?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Verslas

2016-09-14 15:50

Pastaraisiais metais matome vis daugiau Lietuvos verslo plėtros užsienyje pavyzdžių. Apie žingsnius į kitų valstybių rinkas skelbia pačia įvairiausia veikla – nuo maisto išvežiojimo iki užsakomųjų skrydžių – užsiimančios kompanijos. Tiesa, naujų galimybių plėtrai Lietuvos įmonės žvalgosi dėl skirtingų priežasčių: vienos išaugo rinkas, kuriose jau veikė, o kitoms teko spręsti galvosūkius, ką daryti užsivėrus vartams į Rusiją. Tačiau ir vieni, ir kiti verslai užsienio valstybėse susiduria su panašiais iššūkiais

Jeigu dabartinę Lietuvos verslo situaciją palygintume su ta, kurią stebėjome prieš penkerius ar dešimt metų, pamatytume ryškių skirtumų. O bene ryškiausias iš jų būtų įmonių investicijos užsienyje. Kaip rodo Statistikos departamento sukaupti duomenys, 2005 metais Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje siekė 607,78 mln. eurų, 2010 metais – apie 1,6 mlrd. eurų. 2015-aisiais ši suma viršijo 2 mlrd. eurų.

Tokį pokytį galima aiškinti keliais aspektais. Pirma, Lietuvos rinka, palyginti su kai kuriomis užsienio valstybėmis, iš tiesų labai maža. Tad sparčiai augančios naujos įmonės arba paskolas grąžinusios ir papildomo kapitalo per 15-20 metų sukaupusios stambiosios senbuvės turi didelio potencialo investuoti ir plėstis tarptautiniu mastu. Antra, daliai įmonių teko peržiūrėti kruopščiai sudėliotus planus ir dairytis naujų rinkų po to, kai užsivėrė kaimyninė Rusijos rinka.

Kokios rinkos traukia Lietuvos verslą

Įsigijimų ir plėtros galimybių užsienyje ieškantys stambūs verslai pirmiausia žvalgosi į geografine, o tuo pačiu – ir kultūros prasme, artimesnes rinkas. Panašiai elgiasi ir su geopolitiniais iššūkiais tokiose valstybėse kaip Rusija ar Ukraina susidūrusios įmonės. Jos dažnai pirmiausia suka kaimyninės Latvijos ir kiek toliau esančios Estijos link. Lietuvos įmonių tiesioginės investicijos šiose šalyse praėjusiais metais atitinkamai siekė 11,4 ir 24,9 mln. eurų. Didesnė investicijų dalis – 28,6 mln. eurų – atiteko tik Švedijai ir iliustravo įmonių norus įsitvirtinti Skandinavijos šalių rinkoje. Tačiau investuojama ir įvairiose kitose valstybėse.

Stambieji verslai nevengia netgi viešai kalbėti apie savo tikslus plėstis konkrečiose šalyse ir konkrečiuose sektoriuose. Pavyzdžiui, prekybos tinklus valdančios įmonės užsimena ieškančios įsigijimų Lenkijoje ar Bulgarijoje, maisto gamintojai – besidairantys progų investuoti Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse. Žingsniais į užsienį siekiama sukurti sinergiją tarp namų rinkoje veikiančio ir užsienyje perkamo verslo – kalbama apie papildomas rinkas pardavimams, tam tikrų žinių perkėlimą iš vienos šalies į kitą ir pan. Kitaip tariant, investuojama į pažįstamą sektorių ir siekiama, kad vykdoma plėtra sukurtų ir kuo didesnę pridėtinę vertę. Pastaraisiais metais Lietuvos įmonės užsienyje daugiausia investavo į nekilnojamojo turto operacijas, didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

„Norfa“ keičia darbo laiką

 Tiek didieji, tiek mažieji „Norfos“ prekybos centrai sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešime spaudai rašoma, kad nuo lapkričio mėnesio, didesnieji XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos ...

Paviešino atlyginimus Lietuvoje: mažiausiai – Kalvarijose, daugiausiai – Vilniuje

 Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje ...

Ukrainiečių atlyginimai negalės būti mažesni nei lietuvių: išgelbės tautiečius ar pasmerks?

 Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, ...

Kad konkurencinė kova nebūtų pralaimėta: 5 taisyklės rengiant butą nuomai

 Nekilnojamojo turto ekspertė teigia, kad konkurencija butų nuomos rinkoje auga. Nuomininkams nebereikia „čiupti“ tai, kas atsirado pasiūloje. Jie gali rinktis. Tuo tarpu nuomotojai, norėdami greičiau ir brangiau išnuomoti, ...

Jau galima gauti paramą pirmajam būstui

 Nuo šiandienos, rugsėjo 1 dienos, įsigalioja Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudarys sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas