Verslo plėtra: kur ir kodėl investuoja tie, kurie išaugo Lietuvos rinką?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Verslas

2016-09-14 15:50

Pastaraisiais metais matome vis daugiau Lietuvos verslo plėtros užsienyje pavyzdžių. Apie žingsnius į kitų valstybių rinkas skelbia pačia įvairiausia veikla – nuo maisto išvežiojimo iki užsakomųjų skrydžių – užsiimančios kompanijos. Tiesa, naujų galimybių plėtrai Lietuvos įmonės žvalgosi dėl skirtingų priežasčių: vienos išaugo rinkas, kuriose jau veikė, o kitoms teko spręsti galvosūkius, ką daryti užsivėrus vartams į Rusiją. Tačiau ir vieni, ir kiti verslai užsienio valstybėse susiduria su panašiais iššūkiais

Jeigu dabartinę Lietuvos verslo situaciją palygintume su ta, kurią stebėjome prieš penkerius ar dešimt metų, pamatytume ryškių skirtumų. O bene ryškiausias iš jų būtų įmonių investicijos užsienyje. Kaip rodo Statistikos departamento sukaupti duomenys, 2005 metais Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje siekė 607,78 mln. eurų, 2010 metais – apie 1,6 mlrd. eurų. 2015-aisiais ši suma viršijo 2 mlrd. eurų.

Tokį pokytį galima aiškinti keliais aspektais. Pirma, Lietuvos rinka, palyginti su kai kuriomis užsienio valstybėmis, iš tiesų labai maža. Tad sparčiai augančios naujos įmonės arba paskolas grąžinusios ir papildomo kapitalo per 15-20 metų sukaupusios stambiosios senbuvės turi didelio potencialo investuoti ir plėstis tarptautiniu mastu. Antra, daliai įmonių teko peržiūrėti kruopščiai sudėliotus planus ir dairytis naujų rinkų po to, kai užsivėrė kaimyninė Rusijos rinka.

Kokios rinkos traukia Lietuvos verslą

Įsigijimų ir plėtros galimybių užsienyje ieškantys stambūs verslai pirmiausia žvalgosi į geografine, o tuo pačiu – ir kultūros prasme, artimesnes rinkas. Panašiai elgiasi ir su geopolitiniais iššūkiais tokiose valstybėse kaip Rusija ar Ukraina susidūrusios įmonės. Jos dažnai pirmiausia suka kaimyninės Latvijos ir kiek toliau esančios Estijos link. Lietuvos įmonių tiesioginės investicijos šiose šalyse praėjusiais metais atitinkamai siekė 11,4 ir 24,9 mln. eurų. Didesnė investicijų dalis – 28,6 mln. eurų – atiteko tik Švedijai ir iliustravo įmonių norus įsitvirtinti Skandinavijos šalių rinkoje. Tačiau investuojama ir įvairiose kitose valstybėse.

Stambieji verslai nevengia netgi viešai kalbėti apie savo tikslus plėstis konkrečiose šalyse ir konkrečiuose sektoriuose. Pavyzdžiui, prekybos tinklus valdančios įmonės užsimena ieškančios įsigijimų Lenkijoje ar Bulgarijoje, maisto gamintojai – besidairantys progų investuoti Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse. Žingsniais į užsienį siekiama sukurti sinergiją tarp namų rinkoje veikiančio ir užsienyje perkamo verslo – kalbama apie papildomas rinkas pardavimams, tam tikrų žinių perkėlimą iš vienos šalies į kitą ir pan. Kitaip tariant, investuojama į pažįstamą sektorių ir siekiama, kad vykdoma plėtra sukurtų ir kuo didesnę pridėtinę vertę. Pastaraisiais metais Lietuvos įmonės užsienyje daugiausia investavo į nekilnojamojo turto operacijas, didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas