Verslo plėtra: kur ir kodėl investuoja tie, kurie išaugo Lietuvos rinką?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Verslas

2016-09-14 15:50

Pastaraisiais metais matome vis daugiau Lietuvos verslo plėtros užsienyje pavyzdžių. Apie žingsnius į kitų valstybių rinkas skelbia pačia įvairiausia veikla – nuo maisto išvežiojimo iki užsakomųjų skrydžių – užsiimančios kompanijos. Tiesa, naujų galimybių plėtrai Lietuvos įmonės žvalgosi dėl skirtingų priežasčių: vienos išaugo rinkas, kuriose jau veikė, o kitoms teko spręsti galvosūkius, ką daryti užsivėrus vartams į Rusiją. Tačiau ir vieni, ir kiti verslai užsienio valstybėse susiduria su panašiais iššūkiais

Jeigu dabartinę Lietuvos verslo situaciją palygintume su ta, kurią stebėjome prieš penkerius ar dešimt metų, pamatytume ryškių skirtumų. O bene ryškiausias iš jų būtų įmonių investicijos užsienyje. Kaip rodo Statistikos departamento sukaupti duomenys, 2005 metais Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje siekė 607,78 mln. eurų, 2010 metais – apie 1,6 mlrd. eurų. 2015-aisiais ši suma viršijo 2 mlrd. eurų.

Tokį pokytį galima aiškinti keliais aspektais. Pirma, Lietuvos rinka, palyginti su kai kuriomis užsienio valstybėmis, iš tiesų labai maža. Tad sparčiai augančios naujos įmonės arba paskolas grąžinusios ir papildomo kapitalo per 15-20 metų sukaupusios stambiosios senbuvės turi didelio potencialo investuoti ir plėstis tarptautiniu mastu. Antra, daliai įmonių teko peržiūrėti kruopščiai sudėliotus planus ir dairytis naujų rinkų po to, kai užsivėrė kaimyninė Rusijos rinka.

Kokios rinkos traukia Lietuvos verslą

Įsigijimų ir plėtros galimybių užsienyje ieškantys stambūs verslai pirmiausia žvalgosi į geografine, o tuo pačiu – ir kultūros prasme, artimesnes rinkas. Panašiai elgiasi ir su geopolitiniais iššūkiais tokiose valstybėse kaip Rusija ar Ukraina susidūrusios įmonės. Jos dažnai pirmiausia suka kaimyninės Latvijos ir kiek toliau esančios Estijos link. Lietuvos įmonių tiesioginės investicijos šiose šalyse praėjusiais metais atitinkamai siekė 11,4 ir 24,9 mln. eurų. Didesnė investicijų dalis – 28,6 mln. eurų – atiteko tik Švedijai ir iliustravo įmonių norus įsitvirtinti Skandinavijos šalių rinkoje. Tačiau investuojama ir įvairiose kitose valstybėse.

Stambieji verslai nevengia netgi viešai kalbėti apie savo tikslus plėstis konkrečiose šalyse ir konkrečiuose sektoriuose. Pavyzdžiui, prekybos tinklus valdančios įmonės užsimena ieškančios įsigijimų Lenkijoje ar Bulgarijoje, maisto gamintojai – besidairantys progų investuoti Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse. Žingsniais į užsienį siekiama sukurti sinergiją tarp namų rinkoje veikiančio ir užsienyje perkamo verslo – kalbama apie papildomas rinkas pardavimams, tam tikrų žinių perkėlimą iš vienos šalies į kitą ir pan. Kitaip tariant, investuojama į pažįstamą sektorių ir siekiama, kad vykdoma plėtra sukurtų ir kuo didesnę pridėtinę vertę. Pastaraisiais metais Lietuvos įmonės užsienyje daugiausia investavo į nekilnojamojo turto operacijas, didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą.

Straipsnio puslapiai:

Close

„Sodra“ paaiškino, kokias išmokas gausime po mokesčių reformos

 „Ar sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius nesumažės mano atlyginimas ir „Sodros“ išmokos? Kokią įtaką mokesčių pokyčiai turės man asmeniškai?“ – tokių ir panašių klausimų ...

Bendrovė iš Novergijos kursis Lietuvoje ir įdarbins 250 žmonių

 Norvegijos bendrovė „Yara International“, viena didžiausių trąšų tiekėjų pasaulyje, ką tik paskelbė planuojanti Vilniuje atidaryti kol kas vienintelį pasaulyje tokio tipo transporto ir logistikos operacijų centrą, atsakingą ...

Ekonomika gerėja, gyventojų skaičius Lietuvoje nedidėja. Kodėl?

 Pagal naujausius Europos statistikos biuro skaičiavimus, Lietuva pernai prarado daugiausia gyventojų, tačiau skelbiama, kad ekonominė situacija šalyje gerėja. Ekonomistas teigia, kad vien ekonominių paskatų padidinti gyventojų skaičių ...

Paaiškino, kur jaunos šeimos galės gauti paramą būstui ir kokio dydžio

 Nuo rugsėjo 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą. Socialinės apsaugos ir ...

NT rinkos apžvalga: rezultatai vieni geriausių per 10 metų

 2018 metų pirmasis pusmetis Lietuvos būsto rinkoje buvo vienas rezultatyviausių per pastaruosius 10 metų ir pagal įsigytų butų ir namų kiekį prilygo 2016–2017 metų pirmųjų pusmečių laikotarpiui, skelbiama „Ober-Haus“ 2018 ...

Pasirodė naujas reitingas: Lietuva – trečia pasaulyje

 Pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų planuojamų sukurti darbo vietų pridėtinę vertę Lietuva pašoko iš 32-os į trečią vietą, rodo naujausia „IBM Global Location Trends 2018“ ataskaita. Geriau už ...

Savartynų vadovai neigia premjero įtarimus dėl šiukšlių deginimo

 Viešoje erdvėje netylant įtarimams dėl galimų premjero sąsajų su verslininkais ir įmone „Danpower Baltic“, Saulius Skvernelis tikina, kad valstybės anksčiau pradėti vystyti projektai – neva neskaidrūs, o atliekų ...

A. Veryga apie vaistų pertvarką: „skandinavai taupydami nenugydo savo pacientų“

 Vykdant kompensuojamų vaistų sistemos pertvarką, viešojoje erdvėje jau kilo ažiotažas. Žmonės tikina, kad nebegauna tų vaistų, prie kurių yra pripratę, o vietoje jų pasiūlyti kiti. Tuo tarpu Aurelijus Veryga tikina, kad tai tik ...

Prekyba alkoholiu Lietuvoje draudžiamu laiku: pelnosi nuo studento iki taksisto

 Įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse apstu su Lietuvos įstatymais prasilenkiančių pasiūlymų. Šįkart kalbame apie galimybę įsigyti alkoholio po to, kai parduotuvėse oficialiai jis yra nebeparduodamas. Daug tokių ...

Ryškėja nauja tendencija renkantis butą: dėl to pasiryžta mokėti ir brangiau

 Ieškant buto naujos statybos name, vis dažniau lietuviai teiraujasi, ar butas bus pilnai įrengtas. Analitikai patikina, kad ši tendencija su kiekvienais metais vis ryškėja. Nepaisant to, kad toks butas kainuoja daugiau, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas