Verslo sąlygomis nusileidžiame kaimynams

(Puslapis 1 iš 2)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2011-10-19 11:02

Lietuva, lyginant su kitomis Baltijos regiono valstybėmis, pagal palankumą verslui yra kiek žemiau už vidurkį. Lenkdama Rusiją, Ukrainą ir Lenkiją, Lietuva yra panašiame lygyje su Latvija, tačiau atsilieka nuo Šiaurės valstybių, Vokietijos ir Estijos. Tai rodo „Swedbank” sudarytas Baltijos jūros regiono indeksas (Baltic Sea Index - BSI).

Lietuva yra pirmoje vietoje pagal mokesčių sistemos palankumą verslui ir lenkia regiono vidurkį pagal verslumo skatinimą, tačiau atsilieka nuo pirmaujančių kaimyninių valstybių pagal likusius aštuonis rodiklius, kurie naudojami skaičiuojant indeksą. Pasaulio mastu Lietuva pagal palankumą verslui yra tarp 40 proc. pirmaujančių valstybių.

„Swedbank” Baltijos regiono indekse Lietuva užima 8 vietą tarp 11 valstybių, o jos vidutinis balas siekia 6,6. Palyginimui, pirmaujančios Danijos ir Suomijos palankumo verslui indeksas sudaro 8,7 balo, o paskutinę vietą užėmusios Ukrainos – 4 balus. Estija, surinkusi 7,9 balo, reitinge yra penkta, Latvija su 6,7 balo – septinta.

„Baltijos jūros regiono indeksas padeda įvertinti atskirų valstybių palankumą verslui regiono mastu ir kartu palyginti šalis su pasaulio vidurkiais. Be to, tai suteikia galimybes įvertinti valstybių stipriąsias ir silpnąsias vietas skatinant verslą, pritraukiant kitų šalių kompanijas bei tiesiogines užsienio investicijas”, - sako „Swedbank” vyriausioji analitikė Lina Vrubliauskienė.

Naująjį Baltijos regiono indeksą (BSI) „Swedbank” specialistai sudarė remdamiesi Pasaulio banko, „Transperancy International”, Pasaulio ekonomikos forumo, KPMG, ILO ir INSEAD duomenimis. Indekso duomenys paskelbti leidinyje „Baltic Sea Report”, kuris yra skirtas plėtrą regione planuojančiam verslui.

Skaičiuodami Baltijos jūros regiono valstybių palankumo verslui indeksą atsižvelgta į 9 skirtingus rodiklius, darančius įtaką verslo aplinkai: verslumo skatinimą, situaciją darbo rinkoje, mokesčių politiką, finansų rinkas, užsienio prekybą, švietimą, valdymą, infrastruktūrą ir inovacijų klimatą. Skaičiuojant indeksą nebuvo atsižvelgiama į atskirų valstybių makroekonominius rodiklius.

Pasak L. Vrubliauskienės, tyrimo duomenimis, Lietuvos stiprioji pusė pagal palankumą verslui yra mokesčių verslui sistema ir švietimas (kiekybinis parametras – daug išsilavinusių žmonių). Mūsų šalis pagal šiuos rodiklius patenka tarp 30 proc. geriausiai įvertintų pasaulio valstybių. Kalbant apie mokesčių politiką, Lietuva išlieka viena patraukliausių Europos Sąjungos šalių pagal verslo apmokestinimą. Pasak jos, Lietuvai privalu išnaudoti šį savo pranašumą, todėl labai svarbu, kad mokesčių sistema būtų prognozuojama ir stabili.

Per pastaruosius metus Lietuvoje pagerėjo mokesčių sistemą, švietimą, užsienio prekybą, valdymą ir finansų rinką vertinantys rodikliai, tuo tarpu darbo rinkos, infrastruktūros ir inovacinio klimato rodikliai krito.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas