Vidaus vandens keliai tampa vis patrauklesni verslui

(Puslapis 1 iš 2)


Alfredo Pliadžio (Fotodiena) nuotr.

2013-05-07 12:59

 Laivybos vidaus vandenų keliais naujasis sezonas, startavęs balandžio 25 d., žada teigiamų poslinkių kuriant naujus laivybos planus ir numatant tolimesnes vidaus vandenų kelių infrastruktūros vystymo perspektyvas. Pasak VĮ VVKD generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, visada labai svarbu žiūrėti į priekį ir ieškoti naujų galimybių, kad artimiausioje ateityje upėse atsirastų gerokai daugiau uostų ir prieplaukų, suklestėtų krovininė ir keleivinė laivyba.

Pastaruoju metu laivybos vidaus vandenų keliais galimybės sulaukia nemažo verslo atstovų dėmesio: juos domina tiek krovininės, tiek pramoginės laivybos perspektyvos. Krovinių pervežimai vidaus vandenų transportu atrodo patrauklūs, nes garantuoja žemus jų pervežimo kaštus, krovinių pristatymo punktualumą ir saugumą. Šakių rajono ūkininkai, užauginantys didelį derlių grūdų, kurie eksportuojami į užsienį, rimtai domisi grūdų gabenimu baržomis iki Klaipėdos. Įvairių krovinių gabenimo galimybėmis suinteresuoti ir kitų verslo šakų atstovai, pasirengę ieškoti finansavimo šaltinių savo regiono pakrantėse įsirengti krovinines prieplaukas. G. Labanausko įsitikinimu, privataus verslo finansinės injekcijos į laivybos plėtojimą upėmis gerokai paspartintų jos vystymosi procesus.

Šįmet startavusi Marvelės krovininės prieplaukos statyba Kaune – stambiausias įmonės projektas, turėsiantis reikšmės visai Lietuvai. Iki sovietmečio pabaigos įvairių statybinių medžiagų Nemunu per metus būdavo pervežama apie pusantro milijono tonų. Tai įspūdingi skaičiai, patvirtinantys, kad krovininę laivybą Nemunu reikia gaivinti ir skatinti. Pastačius prieplauką, krovinius bus galima gabenti vandens keliu, iškrovimo centru pasirenkant Kauną. Čia galės atplaukti baržos, vežančios apie 600 t, o esant palankioms hidrologinėms sąlygoms – iki 1 tūkst. t krovinių. Prieplaukos pelningumą gerokai padidintų statybinės medžiagos – anhidrito gavyba Kauno rajone. Statybinės žaliavos keliautų į užsienio rinkas, todėl verslininkai suinteresuoti didelės apimties krovinius iki Klaipėdos gabenti baržomis. Krovininės prieplaukos koncesijos galimybėmis šiandien domisi bent 3 potencialūs investuotojai.

Pasak Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos prezidento Jonas Ragausko, kartu su partneriais iš Olandijos bei Didžiosios Britanijos pradėtas kurti krovinių pervežimo Nemunu projektas. Projektuojama specialiai Nemunui pritaikyta savaeigė barža, galėsianti vežti iki 1000 tonų birių ar konteinerinių krovinių. Planuojama, kad atidarius Marvelės prieplauką, pirmaisiais metais bus pastatytos 2 baržos, o vėliau Nemunu plaukios dešimt tokių laivų. Kasmet maršrutu Kaunas – Klaipėda planuojama pervežti nuo pusės iki milijono tonų krovinių.

Planuojant vidaus vandenų transporto plėtrą, didelės galimybės atsivertų, jeigu mokslinių galimybių studijoje išnagrinėjus techninius ir ekonominius Kauno hidroelektrinės laivų keltuvo (šliuzo, lifto ar pan. įrenginio) statybos klausimus, būtų pritarta laivų keltuvo per Kauno hidroelektrinės užtvanką įrengimui. Toks įrenginys sudarytų sąlygas sujungti Nemuno aukštupį su žemupiu.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas