Vidurinioji klasė: atostogos užsienyje, bilietas į operą ir reti pietūs restorane (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Elta

2011-04-08 05:46

Užvirusiuose debatuose dėl nekilnojamojo turto ir progresinių mokesčių minimas siekis mažinti socialinę atskirtį ir sustiprinti viduriniąją klasę, tačiau kokie Lietuvos gyventojai galėtų būti laikomi viduriniąja klase, ypač po šalį sudrebinusio ekonominio nuosmukio, lieka neaišku.

Ekonomistai šiuos gyventojus yra linkę įvardinti kaip 2-3 tūkst. litų darbo užmokestį gaunančius išsilavinusius specialistus, kurių Lietuvoje yra gana nedaug, o jų skaičius augant emigracijai nuosekliai mažėja.

Ekonomistas ir sociologas Romas Lazutka naujienų agentūrai ELTA sakė, jog viduriniosios klasės formavimuisi didžiausią įtaką padarė technologinė pažanga pastarąjį šimtmetį, kai atsirado aukštojo išsilavinimo specialistų, kurie galiausiai užgožė prieš amžių klestėjusią darbininkiją, poreikis.

„Viduriniosios klasės pajamos nėra tokios, kaip galėtų būti stambesnių verslininkų, tačiau nėra ir tokios mažos, kaip darbininkų. Vidutinė alga ir galėtų būti ta atspirtis galvojant apie šią žmonių grupę. Vidutinę algą uždirbančius žmones politikai yra linkę laikyti viduriniąja klase, tačiau, žiūrėdami į Vakarų Europą, mes sunkiai galėtumėm įsivaizduoti, kad 2-2,5 tūkst. litų algą gaunantys žmonės galėtų būti priskirti prie viduriniosios klasės“, - teigė R. Lazutka.

Pasak jo, šiai gyventojų grupei priskiriami asmenys turėtų gyventi be didesnių finansinių įtampų, jiems neturėtų būti išskirtinė proga nueiti su šeima kartą per mėnesį papietauti į restoraną ar aplankyti operą.

„Tai tokie dalykai, kurie mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms yra per brangūs. Šie gyventojai neturėtų pernelyg taupyti dėl maisto produktų ar pirkti drabužius iš antrų rankų. Tačiau nederėtų vien finansiniu požiūriu skirstyti žmones - viduriniosios klasės atstovai taip pat yra ir išsilavinę asmenys. Tai gali būti ir smulkieji verslininkai. Išsilavinimas ir pajamos atitinkamai formuoja ir šių žmonių gyvenimo būdą, laisvalaikio praleidimą, kai nepasitenkinama vien masiniais renginiais ar televizijos žiūrėjimu“, - sakė Vilniaus universiteto profesorius.

Tuo tarpu finansų analitikas Stasys Jakeliūnas pažymėjo, jog vidurinioji klasė taip pat galėtų būti tie gyventojai, kuriems po pirmojo būtinumo išlaidų dar lieka bent tūkstantis litų.

„Vidurinioji klasė - jeigu vieną kartą per metus galima išvažiuoti į tolimą šalį, kai galima į operą nueiti ar į restoraną bent kartą per mėnesį. Žmogus turėtų galėti bent kažkiek kokybiškesnę aplinką aplink save kurti, formuoti save kaip žmogų, o ne tik stengtis išgyventi ir funkcionuoti. Tokių šeimų Lietuvoje šiek tiek yra, neskaitant turtingųjų“, - Eltai sakė S. Jakeliūnas.

 

Paklaustas, kokius žmones galėtumėme laikyti turtingaisiais, ekonomistas tvirtino, jog tokie žmonės jau nesirūpina savo mėnesinėmis išlaidomis, neskaičiuoja sumos, kurią išleidžia maistui ar atostogoms, o vienas turtingesnės šeimos narys per mėnesį komfortui turėtų skirti 5-10 tūkst. litų.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas