Vietoj leidinių skaitome etiketes

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Marijus Širvinskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-07-03 18:00

Grąžinus pridėtinės vertės mokesčio spaudai dydį į ankstesnį, taikytą dar prieš 2008 m. gruodį parengtą mokesčių reformą, leidėjai didelio ekonominio poveikio nepajus, užtat Seimo sprendimas yra reikšmingas politiškai.

Taip mano Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentė Erika Furman, pabrėžianti išskirtinį spaudos vaidmenį šalies raidai.

Pati inicijavusi PVM spaudai sumažinimą iki 9 proc. prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad „mažėjantis lietuviškų spaudinių prieinamumas ir prastėjanti visuomenės informavimo kokybė, ypač regionuose, kelia grėsmę demokratijai ir visuomenės raidai“.

Tad kaip mokesčio dydis susijęs su demokratija?

Tai požiūrio klausimas. Lietuvoje pastaruoju metu į viską žiūrima per ekonominį vertinimą, o valstybės finansai ir mokestinė sistema rodo šalies prioritetus. Kitose šalyse spaudos pramonės sritis globojama valstybės, nes susijusi su kultūra, švietimu ir neabejotinai – su demokratija.

Tad PVM grąžinimą į buvusį lygį žiūrime kaip į teisingumo atkūrimą, nes ne tik laikraščių ir žurnalų leidėjai, bet ir mes, spaustuvininkai, kaip susijusi pramonė jautėmės labai nuskriausti – mokestis juk buvo padidintas ne vienu procentu, o net iki 21 proc.

 Sakote, kitur spauda globojama. O jei mokestis didelis, vadinasi, jau neglobojama

Derėtų susimąstyti, kad Lietuva kaip tokia maža šalis turi 23 mokesčius, o apie 80 proc. biudžeto surenka, rodos, tik iš keturių. Be to, mokestinė aplinka neturėtų kisti tokiu greičiu – per naktį ar savaitę: reformos turi būti aptartos su visuomene, o verslas turi iš anksto žinoti apie pokyčius ir jiems pasiruošti. O dabar atseit gelbėjome Lietuvos biudžetą, bet štai padidinus PVM tarifą jo surinkimas iš leidybos sektoriaus sumažėjo net per pusę.

Tiesa, spaudos pramonė užsiima ne tik laikraščiais ir knygomis: štai tokių produktų kaip etiketės ir pakuotės gamyba tik auga. Tai rodo viena: esame stipriai vartotojiška visuomenė.

Vadinasi, mums užtenka skaitinių iš etikečių.

Dar klausimas, ar ir jas daug kas skaito – kartais atrodo, kad mes domimės vien paveiksliukais. Jeigu galvojame apie Lietuvos ateitį, svarbu skatinti visuomenės skaitomumą – ir šeimoje, ir mokykloje.

Turbūt ir valstybės lygiu?

Kiek jūs pats kaip pilietis buvote paskatintas skaityti?

Ne kažin kiek... Jeigu perku knygą, ieškau, kad būtų gero autoriaus, bet su nuolaida. Jeigu valstybinis skatinimas nežymus, kokia per šiuos metus padaryta ekonominė žala, apie kurią užsimena ir šalies vadovė?

Daugeliui kilo klausimas, kodėl spaustuvės įsitraukė į šį procesą, jeigu PVM tiesioginės įtakos joms neturi. Tačiau mes net neaudituodami matome, kokie leidinių tiražai. Jie sumažėjo dramatiškai.

Straipsnio puslapiai:

- Marijus Širvinskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas