Vilniaus klausimas „Rail Baltica“ derybose pajudėjo (1)


Fotodienos nuotr.

BNS

2014-02-21 18:31

 Vilniaus prijungimo prie transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ maršruto klausimas trišalėse derybose pagaliau pajudėjo. Lietuvos Susisiekimo ministerijos atstovas sako, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos derybininkai pradėjo kalbėti apie tai, kokiu būdu prijungti Vilnių, o ne ar apskritai jį įtraukti į projektą.

„Šį kartą, galima sakyti, pasisekė - pradėjom kalbėti apie kompromisinius variantus su Vilniumi kaip „Rail Baltica“ dalimi. Matyt, tam padėjo ir premjerų susitikimas. (...) Prasidėjo kalbos, kaip techniškai įrašyti Vilnių į sutartį, žinoma, tai dar žalios formuluotės, bet panašu, kad pats faktas, jog Vilnius yra trasos dalis, sutartas“, - BNS sakė ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus.

Penktadienį Vilniuje vykusiame „Rail Baltica“ projekto darbo grupės posėdyje Estijos atstovai pateikė kompromisinį siūlymą dėl Vilniaus prijungimo, pranešė Estijos ekonomikos ministerija.

"Pasitarime šalys pasiekė konsensusą daugiausia dėl techninių klausimų", - sakė Estijos ekonomikos ministerijos patarėjas Rasmusas Ruuda (Rasmusas Rūda). Anot jo Estija pateikė kompromisinį siūlymą dėl akcininkų sutarties, kurią numatyta svarstyti kitame susitikime kovo pradžioje Taline.

Pasak A.Jackaus, žvelgiant į dabartinę derybų eigą, turėtų pavykti susitarti, kad dėl Vilniaus prijungimo su Europos Komisija derėtųsi bendra įmonė, o ne Lietuva.

„Iš esmės, įtraukiant Vilnių, numatytos alternatyvios trasos, taip pat kuriame bendrovę, kad joje dirbtų specialistai, gebantys visą projekto eigą išdėlioti į logiškus ir nuoseklius etapus. (...) Tai iš esmės, jeigu reikėtų derėtis su Komisija, tai būtų daroma (bendrovės - BNS)“, - BNS sakė A.Jackus.

Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas anksčiau teigė, jog Vilniaus prijungimas prie „Rail Baltica“ yra Lietuvos ir Europos Komisijos derybų objektas. Su tuo nesutiko Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, kuris BNS šią savaitę teigė, kad Lietuva sieks, jog derybas su EK vykdytų bendra įmonė.

Anot A.Jackaus, sutarta ir dėl dalies kitų klausimų: „Likusi derybų dalis vyko sklandžiai, neišspręstų klausimų sąrašas sutrumpėjo ir, manau, judame link įmonės steigimo“.

Tačiau A.Jackus kol kas nesiryžo prognozuoti, kada bus baigtos derybos dėl akcininkų sutarties.

R.Ruudos teigimu, šalims teks apsvarstyti tokius ginčytinus klausimu, kaip geležinkelio trasos Lietuvoje maršrutas ir bendros įmonės vadovų skyrimas.

„Taip pat būtina susitarti dėl projekto tarpinių etapų įgyvendinimo bei dėl to, kurios šalies įstatymai reguliuos akcininkų santykius“, - teigė Estijos ekonomikos ministerijos patarėjas.

Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže, tačiau tam iki šiol priešinosi Estija, todėl užtruko derybos dėl akcininkų sutarties. Seniau ją planuota pasirašyti dar sausio pradžioje.

2015 metais Lietuvoje turėtų būti nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Close

Užfiksavo, kur balandžio mėnesį degalai brango labiausiai

Jei kovo mėnesį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas pigo, tai balandžio mėnesį užfiksuota priešinga tendencija, benzinas ir dyzelinas visur brango. Įdomu tai, kad degalai kovą degalinėse pigo kelis kartus mažiau, nei ...

Kainų augimo varžybose taip išsiverš Baltijos šalys, kad vargu ar kas bepavys

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES ...

Prekybininkai praneša, dėl ko gali dar labiau augti įvairiausių produktų kainos

 Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto ...

Gyvenimas už 400 eurų „į rankas“ grožio salone dirbančiai lietuvei apkarto

 Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai. Vieni ekspertai ragina turto ar progresiniais mokesčiais apkrauti turtinguosius, kiti tvirtina, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia ...

Prekybos tinklų karai intensyvėja: kas pasiūlys mažiausią kainą?

Prekybos tinklai vis labiau įsisuka į kovą dėl pirkėjų ir pigiausio tinklo vardo. Vieni skelbia gyventojų apklausas, kiti vyksta kainų tikrinti ir į Lenkiją. Ypač pastebima intensyvėjanti kova tarp didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje ...

Kaip keičiasi būsto rinka ateinant Z kartai?

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia ...

Vitas Vasiliauskas: dėl pajamų nelygybės augimo ne visi gyventojai pajus geresnį gyvenimą

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atvyko į Vašingtoną dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose, kuriuose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai ieškos sprendimų, kaip sumažinti ...

Ekonomistas: Lietuvoje gyvena virš 300 tūkst. žmonių, kurie – potencialūs emigrantai

Nepriteklių Lietuvoje kenčia ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, rodo statistika. Ekonomisto teigimu, jie jau dabar tarsi emigravę, tad norint neprarasti ir šių žmonių, metas susimąstyti, kur valdžia deda ...

Minimalus poreikių krepšelis oraus gyvenimo negarantuos, tik leis išgyventi

Premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas Vyriausybės veiklos ataskaitą, akcentavo būtinybę mažinti skurdą ir nelygybę. Viena iš priemonių – susieti socialinės paramos skyrimą su minimaliu poreikių krepšeliu. Vilniaus ...

Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas: kiek, kur ir kaip?

Verslininkai jau ruošiasi valdžios užmojams riboti alkoholio prekybą ir taip mažinti vartojimą. Atlikę tyrimą jie skelbia, kad tik mažoji dalis Lietuvoje gyvenančiųjų gali būti priskiriami girtaujantiems. Lietuvos verslo konfederacijos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas