Vilniaus šilumos ūkis grįžta miestui, tačiau teks susimokėti?

(Puslapis 1 iš 2)


VŠT (nuotr. Sauliaus Žiūros)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-30 16:21

Po 15 metų sostinės šilumos ūkis iš „Vilniaus energijos“ pereina į valdžios rankas. Nuo šiol jį administruos Vilniaus miesto savivaldybė per „Vilniaus šilumos tinklus“. Tiesa, pradžioje gyventojus pasieks didesnės kainos.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius neslėpė džiaugsmo, kad baigėsi tas laikais, kai vilniečiai buvo aferos įkaitais.

„Po 15 metų pertraukos sostinės šilumos ūkis pagaliau grįžta miestiečiams. Baigiasi rubikoninis, skaudžiomis patirtimis paženklintas laikotarpis. Mano tikslas, kad šilumos kaina vilniečiams ir toliau būtų kuo mažesnė, o šilumos ūkio valdymas – skaidrus ir efektyvus“, - sakė R. Šimašius.

Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas tvirtino, kad tai kas buvo padaryta prieš 15 metų – klaida. „Vilniaus energija“ įsitvirtindama žadėjo, kad kaina bus mažiausia, o infrastruktūra atnaujinta. Buvo žadama investuoti apie 166 mln. eurų. Pasak V. Benkunsko, investiciniuose planuose yra nurodyta, kad ši suma panaudota, tačiau ar tikslingai, kyla klausimas. Mat stebint šilumos tinklų būklę matyti, kad trasos atnaujintos nėra. „Galbūt buvo elektronika atnaujinta, biokuro katilas pastatytas. tačiau jei šiuos pinigus VŠT būtų panaudoję tvarkant šilumos ūkį, pokyčiai būtų ryškesni“, - patikina jis.

„ Infrastruktūra ir trasų lygis rodo, kad miestas apleistas. Žadėti pažadai nebuvo ištesėti. Dabar turime aiškius tikslus, ką reikės padaryti. Įmonė turi efektyviai atsistoti ir būti valdoma savivaldybės. Turime modernizuoti tinklus ir užtikrinti, kad šaltiniai būtų efektyvūs ir tai leistų pasiūlyti mažesnę kainą“, - prideda V. Benkunskas.

Kiek anksčiau šiandien Vilniaus valdžia ir VŠT pateikė maždaug 200 mln. eurų vertės pretenziją Prancūzijos koncernui „Veolia“ ir jo valdomai įmonei „Vilniaus energija“, prašant atlyginti per 15 metų miesto šilumos ūkiui padarytą žalą.

Pasak Arvydo Sekmoko, tikslas, jog šilumos kaina galėtų mažėti iki 20 proc. yra pasiekiama.

„Šilumos tinklai yra nualinti ir reikės didelių investicijų. Reikės skolintis vien apie 80 mln. palaikyti tam, kad būtų tokia būsena. Ir reikia investuoti į biokuro gamybą, nes apie 80 proc. dar gaminama iš dujų. Ir tai yra kelias, kaip mažinti kainą“, - minėjo jis.

80 mln. eurų paskola bus panaudota norint išpirkti gyventojų įsiskolinimus, tame tarpe ir Vilniaus miesto. Šiuo metu vis dar svarstomos galimybės iš kur būtų galima pasiskolinti ir už kokias palūkanas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas