Vilnius „Rail Baltica“ projekte – tik esant greičio poreikiui bendra įmonė – balandį

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Atnaujinta:2014-01-28 15:09

BNS

2014-01-28 13:54

Bendra Baltijos valstybių „Rail baltica“ projekto įmonė galėtų būti įsteigta balandį, teigia naujai įkurtos „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovas Dainius Budrys.

„Jeigu mes susitarsime dėl bendros akcininkų sutarties, kuri yra, sakykime, pirmas kuolelis šito projekto pradžiai, o aš tikiu, kad projektas vertas dėmesio ir matau ekonominę naudą. Galbūt pavyktų bendrą įmonę įsteigti dar balandžio mėnesį“, - interviu BNS sakė D.Budrys.

Pasak jo, kada galima tikėtis tolimesnių veiksmų - finansavimo prašymo, projektavimo, kol kas neaišku.

D.Budrys teigė, kad techniškai Lietuva yra pasirengusi įsteigti bendrą įmonę: „Susitarus, Lietuva galėtų tai daryti, kad ir rytoj. Ar pasiruošę mūsų kaimynai latviai ir estai - nežinau.“

Bendra Baltijos valstybių įmonė turėjo būti įkurta dar sausio pradžioje, tačiau dėl Vilniaus prijungimo prie transeuropinės vėžės, tarp šalių kilo nesutarimai. Estija laikosi pozicijos, kad Lietuvos sostinė turėtų būti prijungiama arba vėlesniame etape, arba finansuojant Lietuvos lėšomis. Tuo tarpu Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigia, kad vėžė turėtų būti finansuojama bendromis projekto lėšomis.

Estijos iniciatyva, Vilniaus klausimas bus keliamas Baltijos šalių premjerų susitikime kitą savaitę. Lietuvos derybinės grupės, kuri tariasi dėl bendros įmonės įkūrimo, vadovas Arenijus Jackus BNS yra sakęs, kad neišsprendus Vilniaus klausimo politiniu lygiu, šalys negalės pasirašyti akcininkų sutarties.

Vilnius - esant greičio poreikiui

D. Budrys sako, kad Vilniaus klausimas priklauso nuo to, kokią vėžę bus nuspręsta tiesti.

Pasak jo, jeigu bus apsispręsta tiesti 240 kilometrų per valandą greičio keleivinę vėžę, Vilnius turėtų tapti jos dalimi, jeigu būtų apsistota ties lėtesne 120-160 kilometrų greičio keleivinės vėžės, ji galėtų eiti per Kauną, Vilnių prijungiant atskira atšaka.

„Aš galiu tik savo nuomonę pasakyti, jeigu kalbėti apie keleivinį traukinį, tai aš be Vilniaus tikrai neįsivaizduoju, jeigu kalbėti apie krovininį traukinį, tai iki Kauno šiandien dienai mes jau turime, galime ir toliau važiuoti šalia senąja vėže, tada nereikėtų išpirkinėti žemių. Žemių išpirkimas faktiškai yra daromas greitam traukiniui“, - interviu BNS sakė D.Budrys.

Pasak jo, tiesiant liniją per Kauną, iki Vilniaus turėtų būti nutiesta atšaka: „Verslo prasme, galėtų būti. Tada atšaka, ne atskira linija.“

Tačiau, anot D.Budrio, detaliau svarstyti Vilniaus klausimą kol kas turi ne jis, o studijos rengėjai: „Vėlgi nenorėčiau imtis tų dalykų, kad nepasakyčiau, kaip turėtų būti. Suprantu, kad yra noras, kad būtų atsakymai kuo greičiau (...) bet atsakymų kol kas neturiu“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas