Virtualių sąskaitų sistema – ar tikrai tai placebas nuo „Sodros“ bėdų?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Violeta Klyvienė / Ekonomika.lt

2013-05-08 12:16

 Diskutuojant dėl tinkamiausio pensijų sistemos varianto bei „Sodros“ bėdų sprendimo, svarstomas ir virtualių sąskaitų sistemos (VSS) įdiegimo Lietuvoje klausimas, kuris siejamas su dviem svarbiais aspektais. Visų pirma, ar VSS gali tapti alternatyva kaupimui, ir antra, ar verta einamųjų mokėjimų („Sodros“) sistemą pertvarkyti į VSS.

Kas yra virtualių sąskaitų sistema?

Valstybinių pensijų sistemos, paremtos virtualiomis sąskaitomis (angl. Notional Defined Contribution), pirmiausia buvo įdiegtos Italijoje dar 1995 m. Nuo jos įdiegimo pradžios praėjus daugiau nei penkiolikai metų, VSS pagrįstos pensijų sistemos tapo beveik madingu dalyku diskutuojant apie valstybinių pensijų pertvarką.

Virtualiomis sąskaitomis grįsta sistema – tai valstybinė pensijų sistema, iš esmės veikianti „Sodros“ principu arba paremta einamosiomis įmokomis. Kitaip tariant, kiekvienam dirbančiajam, mokančiam socialinio draudimo įmokas, sukuriamos virtualios asmeninės sąskaitos, kuriose kiekvieno dirbančiojo įmokos yra įskaitomos iki kol jis sulauks pensijos. Be to, šiose sąskaitose apskaitomos įmokos yra indeksuojamos – tai generuoja „grąžą“, kuri turėtų tiesiogiai koreliuoti su šalies ekonomikos rodikliais. Sulaukus pensinio amžiaus, sukauptas virtualus kapitalas konvertuojamas į pensiją, multiplikuojant akumuliuotą kapitalą iš nuo tam tikro amžiaus priklausančių anuiteto koeficientų, sukurtų pagal tą patį privačioms pensijoms taikomą aktuarinį principą.

VSS privalumai

Vertinant iš aktuarinio kapitalo pozicijos, kiekvienais metais visi dirbantieji gauna vienodo dydžio įmokų grąžą, nors grąžos rodikliai gali svyruoti metai iš metų. Tai reiškia, kad virtualiomis sąskaitomis grįsta pensijų sistema neturėtų išskirti tam tikrų kategorijų dirbančiųjų ar tam tikrų profesijų atstovų, kaip neretai yra daroma tradicinėse, panašiose į „Sodrą“ sistemose. Be to, VSS grąžina kaupėjams tai, ką jie yra įnešę į savo kaupiamąsias sąskaitas, įskaičiuojant ir sukauptą grąžą. Tai iš esmės sukuria iliuziją, kad VSS gali būti pamatuota alternatyva kaupimui.

Taip pat virtualių sąskaitų sistema skatina kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje. Tai yra todėl, kad vėlesnis išėjimas į pensiją reiškia virtualios pensijos santaupų multiplikavimą iš aukštesnio anuitetinio koeficiento, kuris įtraukia trumpesnę gyvenimo trukmę, kol naujos įmokos bus įskaitomos į kaupėjo sąskaitą kartu su praeities įmokų grąža. Iš esmės tai reiškia, kad kuo ilgiau žmogus dirbs, tuo didesnė bus jo pensija.

Ir galiausiai – paskutinis pliusas iš esmės, visi išvardinti VSS sistemos privalumai yra pasiekiami be būtinybės sukaupti papildomą finansinį rezervą pereinamajam laikotarpiui papildomai. Kas yra būdinga, pavyzdžiui, pereinant prie kaupiamosios sistemos. Tačiau, visgi pati savaime VSS didesnio pensijų tvarumo nesukuria, o esminiai VSS pranašumai – tokie, kaip universalumas, automatinis savireguliacijos mechanizmas bei daugelis kitų – gali būti pritaikyti ir „Sodrai“, tačiau tam amžinai pritrūksta politinės valios. Ar atsiras politinė valia sukurti tvaraus dizaino VSS – visai nėra aiškus ir savaime suprantamas dalykas

Straipsnio puslapiai:

- Violeta Klyvienė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas