Vis dažniau perkame „be pinigų“

(Puslapis 1 iš 5)


Fotodienos nuotr.

Daiva Savickienė / Panevėžio balsas

2013-09-01 16:47

Vis daugiau tautiečių išmėgina apsipirkimą elektroninėje erdvėje, tik toli gražu ne visiems tokia pirkimo forma tampa priimtina – ir tam yra priežasčių.

Elektroninė prekyba pamažu atsikrato stereotipų, tačiau ne taip paprasta lietuvius priversti atsikratyti giliai šaknis suleidusių baimių: būti apgautiems, gauti nekokybišką gaminį ar visai ne tai, ką užsakė. Specialistai pataria nebūti lengvabūdiškiems ir, kaip ir prieš apsiperkant paprastoje parduotuvėje, susižinoti daugiau informacijos apie potencialų prekės ar paslaugos pardavėją.

Baimės akys didelės

Bene naujausias „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ bendrovės atliktas šalies gyventojų apsipirkimo internetinėse parduotuvėse įpročių tyrimas rodo, kad daugiau nei trečdalis jų yra pirkę prekes ir paslaugas elektroninėse parduotuvėse.

Beveik 40 proc. internetu apsiperka bent kartą per mėnesį, o trečdalis – bent kartą per ketvirtį, apie 29 proc. – bent kartą per pusmetį ar dar rečiau.

Tyrimas rodo, kad nemaža dalis žmonių neperka internetu vien dėl to, kad nemoka to daryti arba tuo nepasitiki. Žinoma, yra ir tokia dalis, kuriems prieš perkant būtina pamatyti prekę, paliesti ją, pasimatuoti ir panašiai. Skelbiama, kad, tyrimo duomenimis, 12 proc. retai internete perkančių žmonių trūksta informacijos apie parduodamas prekes – sudėtį, dydžius ir kt.

Tokiai pačiai daliai asmenų tiesiog per dideli pristatymo mokesčiai. Dar 13 proc. mano, kad elektroninės parduotuvės nėra pakankamai lanksčios priimdamos atgal ar keisdamos prekes ir pan. Paaiškėjo, jog kas penktas neperkantis ar retai internetu perkantis asmuo nepasitiki internetinėmis parduotuvėmis, ypač mažiau girdėtomis, o kas dešimtas nenori pakliūti į sukčių pinkles.

Panevėžietė Aušra prisipažįsta nė karto nebandžiusi apsipirkti internetu. Jai mieliau nueiti į parduotuvę – pasimatuoti drabužį, savomis akimis jį išvysti. Tuo labiau kad figūra – nestandartinė.

„Ir paprastoje parduotuvėje ne visada randu norimą prekę, o internetinėje būtų dar sudėtingiau įsigyti tinkamą daiktą“, – sako ji.

Kitų prekių pirkimas internetu jaunai moteriai taip pat neatrodo itin patrauklus, o ir pats procesas atrodo gana sudėtingas.

Užtat Panevėžyje gyvenantis Tomas jau ne vienus metus daugelį prekių įsigyja internetu. Ir jo pirkinių geografija itin plati.

Pasak vyro, taip ir laikas taupomas, ir randama norima patrauklesne kaina prekė. Taigi šeimai jis internetu yra pirkęs net elektroninių prekių, ne tik drabužių ir avalynės, parfumerijos, knygų.

Tomas tikina Lietuvoje dėl to nesusidūręs su problemomis – visas prekes gavo kokybiškas ir laiku. O štai su užsienio pardavėjais būta visko: kartais prekės atkeliaudavo su defektais, kartais neatkeliaudavo išvis. Vis dėlto ir tokios bėdos, anot panevėžiečio, išsprendžiamos, jei tik pardavėjai patikimi.

Straipsnio puslapiai:

- Daiva Savickienė

Panevėžio balsas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas