Visa statanti ir griaunanti urbanizacija

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulius Grinkevičius / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-06-21 17:58

Po keturių dešimtmečių mūsų pasaulyje bus jau daugiau nei 9 mlrd., rodo tyrimai. Sparčiai plečiantis urbanizacijai ateityje galime tikėtis sumažinti skurdą, tačiau Žemės lauks nauji iššūkiai.

Apie juos ir skurdo mažinimą bus kalbama šią savaitę vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) tvarios plėtros konferencijos „Rio+20“.

Šveicarijoje bankas „Credit Suisse“ neseniai paskelbė kiek netikėtas tyrimo išvadas: jau 2037 m. maždaug pusė pasaulio žmonių gyvens besivystančių ekonomikų – Kinijos, Indijos, Egipto, Pakistano, Indonezijos, Nigerijos, Filipinų, Tailando ir Vietnamo – miestuose. Tyrime taip pat pateikiamas sąrašas valstybių, kuriose dėl patrauklaus investavimo klimato Azijoje sumažės investicijų kiekis. Pastarajame minimos Europos valstybės ir JAV. Kokių pasekmių pasaulio ekonomikos raidai ir ekologinei būklei gali turėti tokia sparti urbanizacijos ir industrializacijos plėtra?

Miestai plėsis

Urbanizacija pasaulyje iki šiol plėtėsi neregėtais tempais – XIX a. pasaulio gyventojų populiacija padidėjo 1,7 karto, o miestuose gyvenančių žmonių skaičius – 4 kartus. JT prognozuoja, kad per pirmuosius du šio amžiaus dešimtmečius miestuose gyvenančių žmonių populiacija padidės iki 5,1 mlrd.

Viena vertus, tai optimizmą keliantys skaičiai, bylojantys apie aukštesnį žmonijos išsivystymo lygį ir mažėjantį skurdą pasaulyje. Tyrimais įrodyta, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp urbanizacijos ir bendrojo vidaus produkto augimo. Kai kurių ekspertų skaičiavimu, šalyje urbanizacijai padidėjus 5 proc. bendrasis vidaus produktas gali paaugti dešimtadaliu. Be to, urbanizacija tiesiogiai daro įtaką gamybai, paklausai ir investicijoms, skatina plėstis bankinį, informacinių technologijų, metalurgijos ir kitus sektorius. Žvelgiant pro ekonominę prizmę urbanizacija dažniausiai sietina su išsivystymu ir pakilimu.

Ne tik pranašumai...

Pažvelgus į urbanizacijos sukeliamas ekologines pasekmes ir Žemėje mažėjančius išteklius atsiveria priešingas vaizdas.

Pasaulio laukinės gamtos fondo neseniai pateiktoje Gyvosios planetos ataskaitoje pastebima, kad žmonės Žemėje vis dar suvartoja kur kas daugiau išteklių, negu kada nors bus galima atkurti, o urbanizacija ir augantis gyventojų skaičius, manoma, 2050 m. jau sieksiantis nebe 7 mlrd., o 9,3 mlrd., išteklių eikvojimą paspartins dar labiau.

Pavyzdžiui, pasaulyje sparčiai mažėja miškų, o tris ketvirtadalius pasaulio medienos, pasak ataskaitos, sunaudoja Afrikos ir Azijos valstybės, kuriose gyventojų populiacija ir urbanizacija dar didės. Todėl ateityje turėtų būti sunaikinama dar daugiau miškų.

Urbanizacija netiesiogiai prisideda ir prie anglies dvideginio dujų didėjimo, globalinio atšilimo, upių ir vandenynų taršos bei daugelio kitų problemų.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Grinkevičius

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas