Visame pasaulyje žinomi lietuviški lazeriai – kokie jie?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

technologijos.lt

2013-09-09 12:28

Šiandien lazerių technologijų kūrimo pramonė yra viena perspektyviausių industrijos sektorių. Mūsų šalies gamintojų lazeriai žinomi kaip parametrinių šviesos generatorių gamybos lyderiai, kurie užima daugiau nei pusę šios srities rinkos visame pasaulyje.

Lietuvių iškovotos lyderiaujančios pozicijos pasaulio lazerių rinkoje garantuoja ne tik tvirtą ekonominį pagrindą, bet ir skatina nuolat augti ir tobulėti.

Lietuvos lazerių vystymasis

Lietuvos lazerių pramonė daugiausia orientuojasi į įrengimų ir prietaisų moksliniams tyrimams gamybą. Lazerių technologijos mūsų šalyje turi daugiau nei trisdešimties metų patirtį, tai yra viena iš ES, NATO bei Lietuvos mokslo svarbiausių sričių. Gamintojai užsiima parametrinių šviesos generatorių bei kieto kūno lazerių, taip pat ir optinių koreliatorių konstravimu, jų gamyba ir pardavimu. Lietuvoje sukurta produkcija didžiuliais kiekiais keliauja į užsienį: 90 procentų eksportuojama į Vokietiją, JAV bei Japoniją.

Gal atrodo ir kiek paradoksaliai, tačiau lietuviams tapti milžinais lazerių rinkoje padėjo sudėtinga mūsų šalies istorija – Tarybų sąjungos okupacija, kurios metu reikėjo kurti patiems, nepasitelkiant pavyzdžių iš vakarų pasaulio. Dėl to buvo pamatyti dalykai, iš kurių dabar kuriamos naujos lazerių technologijos. Nors tuo metu pasaulyje ir egzistavo pakankamai trumpus impulsus gaminantys lazeriai, tačiau Lietuva jų įsigyti negalėjo – teko eiti nauju, savo keliu. Tarybų sąjungoje buvo gana intensyviai vystoma netiesinės optikos sritis, nagrinėjanti, kaip naudojant skaidrius kristalus vienspalvė lazerių spinduliuotė gali būti paverčiama į skirtingų spalvų šviesą. Lietuvos mokslininkai aktyviai dalyvavo tokiuose tyrimuose ir pamatė, kad naudojant netiesinės optikos pasiekimus galima sukurti puikius derinamos spalvos šviesos šaltinius.

Lazerių pritaikymas pramonėje

Lietuvos įmonės, gaminančios lazerius yra gana unikalios, kadangi jos radosi kaip privačios iniciatyvos, joms nepadėjo nei užsienio investuotojai, nei valstybės dotacijos. Šiandien visame pasaulyje itin aukštas pozicijas užimantys ir pripažinti geriausiais yra daugiaspalviai ultra spartieji lazeriai. Mokslininkai iš viena spalva, dažniausiai tamsiai raudona, šviečiančio lazerio padaro bet kokią, tiek matomą, tiek ir nematomą šviesą. Tokie lietuviški lazeriai taikomi moksliniai tikslais ir pramoniniams tyrimams visame pasaulyje. Naudojantis šiais prietaisais atlikta daug bandymų mikroelektronikoje, kur lazeriu ištiriamos medžiagos, leidžiančios tobulėti kompiuterinėms sistemoms bei saulės baterijoms.

Labai didelė pramonei skirtų lazerių dalis tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje yra naudojama pjaustant metalo lakštus. Jie yra ypač galingi ir perpjauna netgi 2–3 cm storio plieninius lakštus. Šiandien Lietuvoje yra apie 30 lazerinių sistemų, skirtų metalo lakštams pjaustyti. Taip pat labai plačiai naudojamas ir impulsinis lazeris, suvirinantis kietuosius kūnus taškiniu būdu. Tokia įranga ypač intensyviai naudojama odontologijoje ir juvelyrikoje.

Straipsnio puslapiai:

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas