Visiems tinkančio pensijos recepto nėra

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Julita Varanauskienė / Ekonomika.lt

2013-04-02 16:40

Ankstyvas pensinis amžius, didelė, palyginti su darbo užmokesčiu, pensija, mokama tiesiogiai iš valstybės biudžeto... Taip neretai prisimenami sovietmečio laikai Lietuvoje. Tačiau reikia suprasti, kad taip, kaip buvo, nebebus. Mažėja gimstamumas, senėja visuomenė, išlieka didelė darbingo amžiaus žmonių emigracija, nerimą kelia valstybės biudžeto skylė – tai tik keli ekonominiai bei socialiniai argumentai sočios senatvės nenaudai. Galima daug ir ilgai diskutuoti dėl pasirinkto pensijų reformos modelio privalumų ir trūkumų, tačiau aišku viena – reformos tikslas yra nuimti dalį vis sunkesne tampančios pensijų naštos nuo valstybės pečių ir lėšas kaupti pensijai paskatinti pačius būsimuosius pensininkus.

Prieš beveik dešimt metų pradėta pensijų reforma mums buvo nauja, neįprasta. Tačiau, gavę daugybę informacijos ir iš valstybinių, ir iš privačių šaltinių, patikėjome, supratome, kad ruoštis pensijai reikia iš anksto – ir savarankiškai, ir pasinaudojant valstybės siūlomomis galimybėmis, nes kažkaip savaime viskas gerai veikiausiai nebus.

Nuo pensijų sistemos reformos pradžios jau išmokome kai kurias ne visada malonias pamokas. Įsitikinome, kad stebuklų nebūna ir į pensijų fondus investuota ar atidėta šimtinė tūkstančiu litų nevirsta nei per vieną naktį, nei per vienus metus – tam reikia kur kas ilgesnio laiko. Susipažinome su finansų rinkų kaprizais ir siurprizais – vertybinių popierių vertė ir kyla, ir krenta. Įmokėtas šimtas litų nuo ne dėl mūsų priklausančių priežasčių vienais metais gali sumažėti iki 70 litų, o kitais – padidėti iki 120 litų. Tačiau per ilgą laiką svarbus tik pirmas ir paskutinis taškas, tarpinių svyravimų įtaka sumažėja. Tie, kam iki pensijos buvo likę nedaug laiko, galbūt gavo mažiau, negu tikėjosi, o tie, kuriems iki jos toli, apčiuopiamos naudos dar nepajuto – dėl valstybės apkarpytų įmokų į antros pakopos pensijų fondus, dėl investicijų vertės kritimo prasidėjus pasaulinei finansų krizei. Taip pat ir dėl kitų su nelemta krize susijusių priežasčių – išaugusio nedarbo, mažesnių atlyginimų, dėl kurių srauni į pensijų fondus pervedamų litų upė gerokai nuseko.

Be abejonės, dažni pokyčiai pasitikėjimo reforma neprideda, tačiau priežastys, dėl kurių buvo pradėta pensijų sistemos reforma dar 2004 metais, niekur nepradingo – vis dar senėjame, vis dar emigruojame. Antros pakopos pensijų fondai tebėra reikalingi. Pamažu aiškėja, kad antros pakopos pensijų fondai nėra vaistas nuo bet kokio nepritekliaus senatvėje. Tai greičiau papildas geresnei finansinei sveikatai, kuria galime ir turime rūpintis patys, kad būtume mažiau priklausomi nuo mažėjančių valstybės galimybių. Ir šis papildas yra tik viena iš priemonių, reikalingų, kad galėtume būti ramesni dėl savo ateities.

Vieno unikalaus visiems recepto, ką daryti, deja, nėra – skiriasi mūsų amžius, pajamos, likęs laikas iki pensijos. Dėl to labai svarbu tinkamai įvertinti savo galimybes ir atsparumą rizikai, kuri neišvengiama, jei kalbama apie investicijas į pensijų fondus.

Straipsnio puslapiai:

- Julita Varanauskienė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas