Visuomenės energetinio saugumo samprata

(Puslapis 1 iš 4)


Fotodienos nuotr.

Dainius Genys / Geopolitika

2014-01-31 14:13

 Sekdamas kasdienes žiniasklaidos naujienas netrunki įsitikinti, kad energetinis saugumas Lietuvoje yra tapęs viena iš svarbiausių aktualijų. Beveik kasdien galima rasti aktualios informacijos, o kalbančiųjų gretos iš pažiūros taip pat gausios. Vietos čia randa ne tik politikai, mokslininkai, ekspertai ar žurnalistai, bet ir verslininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, žalieji ir t. t. Akivaizdu, kad esant tokiam spalvingam kalbančiųjų būriui itin sunku suformuluoti tikslų ir priimtiną energetinio saugumo apibrėžimą, nes kiekviena grupė, suprantama, jį kreipia sau naudinga linkme. Kad ir kaip būtų, daugeliu atvejų kalbama apie politines ir ekonomines pasekmes, kurios atsiliepia arba gali skaudžiai atsiliepti visuomenei. Taigi, kad ir ką kas kalbėtų, visuomenė tarsi tampa tuo akstinu, dėl kurio yra siekiama energetinio saugumo. Paradoksalu tai, kad, nors kalbančiųjų įvairovė didelė, visuomenine energetinio saugumo samprata yra domimasi nepelnytai mažai. Šio trumpo komentaro tikslas kaip tik ir yra šią sampratą praskleisti.

Kiekvienoje visuomenėje energetikos politika formuojama savaip, pasitelkiant skirtingas procedūras, pavyzdžiui, įtraukiant visuomenę ar jos atstovus, labiau pasitikint ekspertais, inicijuojant (arba ne) viešą diskusiją, vadovaujantis ilgamete tradicija ir t. t. Kad ir kaip būtų, akivaizdu, jog energetinio saugumo apibrėžimas išplaukia ne tik iš objektyvios tikrovės keliamų grėsmių, bet ir iš jų pateikimo bei interpretacijos visuomenėje. Anot žinomo rizikos sociologo Ulricho Becko, ši subjektyvi dedamoji energetinio saugumo formavimą susieja su galios santykiais. Vadinasi, energetinio saugumo identifikavimas yra konkurencijos objektas tarp gausybės energetinio saugumo politikos formuotojų, kurie ne tik siekia skirtingų tikslų, bet ir turi skirtingas galimybes, savaip identifikuodami energetikos rizikas ir pavojus, formuoti energetinio saugumo sampratą. Turint omenyje, kad mūsų visuomenė gana pasyvi, neorganizuota ir nepasižymi pilietine galia, akivaizdu, kad jos galimybės savarankiškai suformuoti, iškelti ir įtvirtinti visuomeninį interesą energetinio saugumo politikoje yra gerokai ribotos.

Kyla klausimas: kaip tuomet sužinoti visuomenės nuomonę ir interesą? Paprasčiausias kiekvieno sociologo atsakymas – klausti jos tiesiogiai. Apklausos leidžia išgirsti visuomenės poreikį iš pirmų lūpų, todėl tai tampa itin svarbia ir iškalbinga informacija, leidžiančia plėtoti visuomenės interesą ir formuoti atitinkamą energetikos politiką. Kartu tai užkerta kelią įvairioms spekuliacijoms visuomenės intereso vardu.

Šioje vietoje praverčia VDU Energetinio saugumo tyrimų centro ir Sociologijos katedros mokslininkų 2013 m. organizuotos visuomenės apklausos „Visuomenės požiūris į energetinį saugumą” (tyrimą atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus”) duomenys.

Straipsnio puslapiai:

- Dainius Genys

Geopolitika

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas