Visuomenės sutartis Afganistane

(Puslapis 1 iš 6)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Andrius Bivainis / Geopolitika

2012-02-17 10:07

 Dabartinį Afganistaną galima apibūdinti kaip šalį, kuri kuria savo valstybingumą eidama labai netvirtu ir uolėtu keliu. Be to, tame kelyje į klestinčio Afganistano ateitį tiek daug iššūkių, kad naujieji vairininkai gali lengvai iš jo išsukti. Tokios mintys atėjo į galvą tam tikrą laiko tarpą praleidus viename iš kalnuotų šalies rajonų.

Šiandieną matyti, kad šiuo keliu Afganistanas juda lėtai, bet tvirtais žingsniais. Tokį įspūdį galima susidaryti perskaičius žiniasklaidoje pateikiamą informaciją apie Afganistano valdžios institucijas, kurios prisiima atsakomybę už saugumą ir stabilumą tam tikrose šalies provincijose ir miestuose. Čia derėtų prisiminti didžiąją misiją, 2001 m. rudenį paskelbtą prezidento G. W. Busho. Šios misijos esmė – „demokratija Afganistanui, Marshalo planas Afganistanui ir pergalė Afganistane“ [1]. Visa tai su didžiausiu entuziazmu buvo deklaruota po pirmosios sėkmingos karinės kampanijos prieš Talibaną. Nors nuo tų dienų praėjo dešimt metų, G. W. Busho deklaruotos pergalės perspektyva šiandieniniame konfliktų draskomame Afganistane tebėra gana miglota.

Dabartiniame Afganistane šūkiai ir kalbos apie ekonomikos atsigavimą ar pergalę turėtų būti skelbiami labai atsargiai. Ieškant taikių sprendimų šalyje, kuri jau ilgiau kaip 30 metų yra draskoma konfliktų, būtinas gilesnis Afganistano visuomenės bei jos socialinių, kultūrinių ir politinių elgsenos sąsajų suvokimas.

Šiame straipsnyje didžiausias dėmesys skiriamas vidaus veiksniams, sukeliantiems konfrontaciją tarp įvairių Afganistano grupuočių. Taip pat siekiama bent glaustai atskleisti situacijos Afganistano visuomenėje kompleksiškumą ir vidinius konfrontacijos padarinius, kurie apsunkina galimybes pasiekti visuomenės sutartį, galinčią ilgainiui atvesti afganus į vieningos tautos kūrimą. Straipsnio pabaigoje išryškinami galimi socialinės sutarties dilemos sprendimo būdai ir tikėtini Afganistano centrinės valdžios instituciniai pokyčiai.

Socialinė ir politinė Afganistano orientacija

Afganistano žemėse įsitvirtinusios gentys dėl išlikimo kovojo nuo pat šalies istorijos ištakų. Jos ne tik stengėsi išgyventi sudėtingomis geografinėmis sąlygomis, bet ir, siekdamos išlaikyti dominuojančias geografines ar agrarines pozicijas, būrėsi į įvairias grupuotes, kovojusias tarpusavyje. Afganai yra pripratę prie karo žiaurumų ir pragmatiškų tarpgentinių sąjungų [2]. Šiandien Afganistane galima išskirti septynias dominuojančias etnines grupes: puštūnus, beludžius, turkmėnus, tadžikus, uzbekus, aimakus ir chazarus. Yra ir mažesnių etninių grupių, bet jos neturi didesnės įtakos kuriame nors šalies regione.

Kalbant apie dabartinę politinę Afganistano padėtį, būtina paminėti, kad Afganistano Islamo Respublika yra unitarinė, valdoma pagal prezidentinės demokratijos modelį [3]. Šis politinis modelis buvo diegiamas remiantis 2004 m. ratifikuota Afganistano Konstituciją. Tiesą sakant, šios valdymo sistemos įgyvendinimas prasidėjo 2001 m., kai buvo pasirašytas Bonos susitarimas. Šį procesą inicijavo Jungtinių Valstijų administracija ir tarptautinės organizacijos. Proceso esmę sudarė tai, kad tik karinės intervencijos laimėtojams buvo suteiktas de jure statusas dalyvauti naujos Afganistano politinės sistemos formavime. Šiuo atveju laimėtojai buvo Šiaurės Aljanso nariai ir Afganistano išeivijos aktyvistai. Bet kokia Talibano atstovų dalyvavimo galimybė buvo atmesta. Pagal klasikinį derybų scenarijų prie derybų stalo būtina sukviesti visus pagrindinius kiekvienos konflikto pusės atstovus. Vis dėlto ši diplomatinė praktika Bonos susitarimo buvo ignoruojama.

Straipsnio puslapiai:

- Andrius Bivainis

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas