Vokiško aukso svaigulys

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Simonas Johnsonas / Project-syndicate.org

2013-02-06 07:12

Vokietijos auksas sulaukė dėmesio. Pirmą kartą nuo tų laikų, kai aukso sandoriai tapo skaidresni, Bundesbankas nutarė didelę dalį brangiojo metalo atsargų perkelti iš Prancūzijos ir JAV į gimtąjį kraštą. Savaime suprantama, kad šis sprendimas tėra techninis, bet kodėl toks žingsnis žengtas būtent dabar?

Viena versijų – Vokietija ruošiasi scenarijui, pagal kurį kiekviena šalis kovos už save, o nuosavas auksas taps geriausiu saugumo garantu.

Vis dėlto tenka pripažinti, kad ši teorija peržengia radikalumo ribas. Visiškai subyrėjus finansiniam pasitikėjimui tarp Vokietijos, Prancūzijos ir JAV taptų ne taip svarbu, kur guli kieno auksas, nes pasaulį kamuotų kur kas didesnės problemos.

Žlugus tarptautinei prekybai, pasaulinės kompanijos prarastų galimybę parduoti produktus užsienio rinkose ir aukso saugojimo vieta netektų reikšmės.

Tuomet galbūt Vokietija tikisi tam tikrų sankcijų, kuriomis besiremdamos kitos valstybės galėtų konfiskuoti užsienyje laikomas aukso atsargas? Vėlgi, šis paaiškinimas menkai tikėtinas. Tokios šalys kaip Iranas bei Venesuela ilgai ir sunkiai dirbo, kad taptų tarptautinėmis atskalūnėmis, o Vokietija yra viena pagrindinių demokratijos ramsčių pasaulyje ir nepanašu, kad padėtis galėtų pasikeisti.

Gal Vokietijos bankininkai mano, kad ateityje pasaulis nusigręš nuo JAV dolerio ir namų saugyklose gulintis auksas padės lengviau prisitaikyti prie naujų mados vėjų? Visai tikėtina, kad JAV dolerio reikšmė rezervinių valiutų arenoje sumenks. 1948 metais užsienio valiutos atsargos JAV doleriais (dažniausiai centriniuose bankuose) siekė maždaug 2 proc. JAV BVP. Panašus santykis išliko iki 1968 metų. Šiandien tokių atsargų kiekis prilygsta 15 proc. JAV BVP, o kai kurių ekspertų teigimu, net ir 30 proc.

Visgi fizinis aukso perkėlimas į Vokietiją šiuo aspektu mažai ką lemia, kur kas labiau padėtų požiūrio į eurą pakeitimas. Investuotojai turi patikėti šviesia euro ateitimi, kurią gali užtikrinti stipresnė monetarinė, fiskalinė, finansinė ir politinė sąjunga. Šiame kontekste aukso saugojimo vieta neturi jokios reikšmės.

Susidaro įspūdis, kad Vokietijos politinis elitas nejučia įtikėjo gyvenantis aukso standarto eroje. Tačiau net ir tuomet kur kas svarbiau buvo turimo aukso kiekis, o ne jo buvimo vieta.

Bene pagrindinė politikų nerimo priežastis – infliacija. Vokietijos lyderius jaudina ne pati tikimybė, kad šiais ar kitais metais įvyks staigus kainų šuolis. Kur kas daugiau nerimo kelia tai, kad centriniai bankai nebus numatę tokių pokyčių ir teks itin sparčiai koreguoti infliacijos lūkesčius.

Panašu, kad Vokietijos politikų galvas apsuko mitai, susiję su aukso svarba ir jo buvimo vieta. Vis dėlto nerimaudami dėl ECB sprendimų jie yra teisūs.

Įsipareigojimas suteikti euro zonos valstybėms neribotą kreditavimą vargu ar privers šių šalių vyriausybes vykdyti atsakingą politiką. Kyla grėsmė, kad fiskalinių klausimų dominavimas nusvers monetarinės politikos reikšmę ir sumažins galimybę kontroliuoti infliaciją.

Straipsnio puslapiai:

- Simonas Johnsonas

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas