Vokiškų įmonių optimizmas išlieka

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2014-04-24 09:30

Vokietijos įmonių, veikiančių Baltijos šalyse, nuotaikos 2014 m. pradžioje vėl yra labai optimistiškos ir patvirtina pastarųjų trejų metų tendencijas. Dėl stabilios ir geros ekonominės situacijos šiame regione ir palankių vystymosi perspektyvų 2014-aisiais įmonės tikisi apyvartos ir eksporto plėtros bei gerų metų savo verslui. Šiais metais įmonės planuoja naujų darbo vietų kūrimą ir investicijų didinimą. Vokietijos verslininkų nuomone, Lietuva, Latvija ir Estija tiek pagal pavienius faktorius, tiek pagal bendrą vertinimą, išlieka patrauklios, lyginant su kitomis regiono šalimis. Prioritetiniai ekonominės politikos veiksmai, jų nuomone, toliau turėtų būti nukreipti į profesinio mokymo sistemos tobulinimą. Tokia yra Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) šių metų vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo 119 įmonių, išvada.

Dauguma apklausoje dalyvavusių Vokietijos įmonių ekonominę padėtį Baltijos šalyse 2014 m. pavasarį vėl vertina „gerai“ arba „patenkinamai“. 2013 m. Baltijos valstybių ekonominė plėtra buvo žymiai didesnė nei ES vidurkis. Trečdalis apklaustųjų įmonių atstovų Estijoje ir beveik ketvirtadalis Latvijoje dabartinę ekonomikos situaciją vertina „gerai“. Lietuvoje respondentų nuomonė yra pozityviausia ir 2014 m. pavasarį beveik 60 proc. įmonių buvo patenkintos esama ekonomine padėtimi.

Dauguma vokiškų įmonių mano, kad bendros ūkio perspektyvos taip pat yra geros. Estijoje maždaug trečdalis apklaustųjų tikisi tolimesnio pagerėjimo, Latvijoje ir Lietuvoje – tokios nuomonės yra net daugiau nei pusė apklaustųjų.

Be to, didžioji dauguma apklausos dalyvių yra patenkinti esama jų verslo šakos situacija. Kaip ir per praėjusius trejus metus jie tikisi tolimesnės plėtros. Ypač didelis pasitenkinimas ir optimizmas jaučiamas statybos ir paslaugų sektoriuose.

Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, Baltijos šalyse apklaustos įmonės savo konkurencingumą vertina geriau nei bendrą šalies ar savo ūkio šakos augimą. Estijoje ir Latvijoje kas antras apklausoje dalyvavęs verslininkas yra patenkintas savo įmonės padėtimi, Lietuvoje – net du trečdaliai. Praktiškai niekas neįvertino savo verslo situacijos „blogai“. Be to, visose trijose šalyse apklausos dalyviai tikisi, kad šiais metais padėtis jų versle dar labiau pagerės.

Įmonės jaučia toliau augančią vidaus paklausą. Estijoje ir Latvijoje privataus sektoriaus vartojimas tapo pagrindiniu augimo varikliu. Visose trijose Baltijos šalyse privataus sektoriaus vartojimo augimas buvo spartesnis nei bendras ūkio augimas. Lyginant su labai dideliais lūkesčiais šių metų apyvartos augimui, apklausoje dalyvavusios Baltijos valstybių įmonės eksporto augimą vertina santūriau.

Apklausoje dalyvavusios Vokietijos įmonės šiais metais ketina likti prie panašių išlaidų investicijoms. Nepaisant tikėtino atlyginimų kilimo, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jos planuoja šiais metais steigti naujas darbo vietas. Lietuvoje kas antra apklausta įmonė planuoja įdarbinti naujus darbuotojus. Lyginant su ankstesnėmis apklausomis tai didžiausias rodiklis.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas