Vyresni panoro grįžti į „Sodrą“, turtingesni – kaupti papildomai


Fotodienos nuotr.

Vaida Navikauskaitė / Balsas.lt

2013-12-06 16:00

Ketvirtadienį „Sodra“, gavusi galutinius duomenis iš pensijų fondų, suskaičiavo, kiek gyventojų kokį pensijos kaupimo būdą pasirinko. Kartu paaiškėjo ir tarp kokių gyventojų grupių vienas ar kitas pasirinkimas buvo populiariausias.

Iš viso gyventojai yra sudarę per 1,115 mln. pensijos kaupimo sutarčių.

686,8 tūkst. gyventojų liko kaupti senąja tvarka – į jų sąskaitas pensijų fonduose kitąmet bus pervedami 2 proc. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Papildomai prisidėti prie pensijų kaupimo savo lėšomis ir gauti priemoką iš valstybės biudžeto nusprendė 350,2 tūkst. pensijų kaupimo dalyvių ir dar 54,6 tūkst. naujų dalyvių, kurie sutartis sudarė po šių metų sausio 1 d. Taigi pagal kaupimo formulę 2+1+1 nuo 2014 metų pensiją iš viso kaups 404,8 tūkst. gyventojų. 23,8 tūkst. gyventojų nutarė stabdyti kaupimą pensijų fonduose ir grįžti vien į „Sodrą“.

„Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Strumskis komentavo, kad visose pensijų kaupimo dalyvių grupėse pirmauja gyventojai, kurių pajamos siekia 1000–2000 litų.

„Pagal pajamas tų, kurie uždirba iki tūkstančio ar iki 2 tūkstančių litų, yra daugiausia, taigi natūralu, kad ir vienokio ar kitokio jų pasirinkimo dalys yra didžiausios“,– paaiškino M. Strumskis.

Ryškiau gyventojų pasirinkimai išsiskyrė pagal amžiaus grupes. Grįžti į „Sodrą“ panoro daugiau vyresnio amžiaus, 50–60 metų gyventojų, kuriems pensija jau ne už kalnų. Nieko nekeisti nutarė daugiausia 30–50 metų pensijų kaupimo dalyvių, o kaupti papildomai pasiryžo didesnė dalis 40-mečių – 50-mečių. „Bet atsižvelgiant į pajamas, ši dalis truputį pasislinkusi į didesnių pajamų pusę“,– sakė M. Strumskis.

Pasak jo, iš visų 404,8 tūkst. papildomai kaupti nusprendusių gyventojų beveik 5 procentus sudaro tie, kurie uždirba 5 tūkstančius litų per mėnesį ir daugiau. Kadangi tokias pajamas gaunančių žmonių apskritai nėra itin daug, tai ženklus skaičius.

Paklaustas, ar didelis kaupti papildomai nusprendusiųjų skaičius neviršijo „Sodros“ lūkesčių ir ar valstybės priemokoms nepritrūks pinigų, M. Strumskis atsakė: „ Pagal tai, ką prognozavome, skaičius maždaug atitinka mūsų prognozes. Yra šiek tiek daugiau, bet daugiau ir tų, kurie neturi draudžiamųjų pajamų, taigi pinigais niekas iš esmės nesikeičia. Na, o jeigu dėl lūkesčių, tai mes lūkesčių neturime ir negalime turėti: yra įstatymai ir yra Lietuvos žmonių pasirinkimai – kaip jie nusprendė, taip mes ir darysim.“

Kaip jau įprasta tokiais atvejais, pasibaigus laikui visuomet atsiranda pavėlavusių ar persigalvojusių dėl savo pasirinkimo. Tačiau M. Strumskis nesiryžo prognozuoti, ar pasirinkimo terminas galėtų būti pratęstas: „Kad yra tokių, kurie nespėjo, kurie suklydo ar dar kažką, tai tokią informaciją gauname. na o kokius sprendimus priims politikai, čia jau jų reikėtų klausti“,– sakė „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas.

 

- Vaida Navikauskaitė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas