Vyriausybei reikia gero pirtininko

(Puslapis 1 iš 2)


Juliaus Kielaičio (Fotodiena) nuotr.

Albinas Čaplikas / valstietis.lt

2013-08-26 15:27

Paprastai valstybė šiek tiek apsišvarina keičiantis valdžiai, nes nemažai nomenklatūros veikėjų būna priversti patraukti rankas nuo valstybės pinigų. Tiesa, kai kurie parazitai išsilaiko net valdžių virsmo metais. Tačiau tokių nedaug. Didžiausią nuostolį valstybė patiria, kai pradeda gesti ir nauja valdžia. Tikriausiai daugelis prisimenate vaikystėje matytą animacinį filmuką apie drakoną įveikusį drąsuolį. Kaip nustebo žmonės pamatę, kad nugalėtojas netrukus pats pavirto drakonu. Po kiek laiko jau kitas drąsuolis įveikė šį drakoną, deja, apsvaigintas valdžios ir turtų, netrukus ir jis pavirto nauju drakonu. Turime ir posakį su potekste: drakonas mirė, tegyvuoja drakonas.

Taip yra ir su nesąžiningais valdininkai, kuriuos traukia valstybės pinigai, ypač jeigu sudaromos palankios sąlygos juos pasisavinti. Štai pastaraisiais metais lyg ir padaugėjo viešumo dėl ministerijų valdininkų gaunamų atlyginimų. Jie skelbiami viešai. Taip elgtis paskatino ekonominė krizė. Ministerijų klerkai nenoriai, bet laikinai susitaikė ir su atlyginimų sumažinimu. Tačiau paaiškėjo, kad daugelis ministerijų iš vienos kišenės pinigus išėmė, o į kitą kišenę įdėjo. Tik tiek tos naudos iš taupymo ir tebuvo. Šią išvadą patvirtina papildomas ekspertų ir įvairiausių konsultantų samdymas atlikti darbus, kuriuos turėtų nuveikti ministerijose dirbantys valdininkai. Štai per pirmąjį šių metų pusmetį ministerijos už tokius tyrimus bei ekspertų konsultavimus išleido daugiau nei 5 mln. litų. Tiesa, būtume neteisūs kaltindami tik naują valdžią. Paaiškėjo, kad šis procesas buvo planuotas, nes sutartys tokiems tyrimams ir mokėjimams už juos buvo sudarytos dar valdant ankstesnei Vyriausybei. Tačiau ir dabartinei valdžiai tai nebuvo naujiena. Pavartykite rinkimų išvakarėse išleistus laikraščius ir nesunkiai surasite socialdemokratų lyderio A.Butkevičiaus pažadą, kad rinkimus laimėjusi socialdemokratų sudaryta būsimoji Vyriausybė bus tiek kompetentinga, kad atsisakys brangiai mokamų ekspertų paslaugų. Pažadėjo, bet kol kas neištesėjo.

Tikriausiai nenustebsite sužinoję, kad didžiausia išlaidautoja yra Energetikos ministerija, ekspertams samdyti išleidusi didžiąją dalį – net 4,6 mln. Lt. Tiesa, per 4,48 mln. Lt kaina­vo tarp­tau­ti­nės ad­vo­ka­tų kon­to­ros su­teik­tos pa­slau­gos, kurias vietiniai klerkai vargu ar būtų galėję atlikti. Finansų ministerija ekspertams skyrė per 0,5 mln. Lt. Didžiausia dalis atiteko už konsul­tavimą pa­si­ren­giant 2014–2020 me­tų ES struk­tū­ri­nės par­amos programa­vi­mo lai­ko­tar­piui. Teisinamasi, kad tai didelės apimties ir specifinių žinių reikalaujantys darbai. Tačiau kaip paaiškinti, kad Kultūros ministerija ekspertams išdalijo beveik 100 tūkst. Lt už kul­tū­ros pro­jek­tų finan­sa­vi­mo par­aiš­kų bei me­no kū­rė­jų at­lik­tų dar­bų vertinimą, sprendžiant, kam skirti apdovanojimus, sti­pen­di­jas ir pan. Ar ministerijos valdininkai pristigo ir tokios kompetencijos? Ūkio ministerija 9 tūkst. Lt išleido už atstovavimą teismuose bei dokumentų rengimą teisinės pagalbos klausimais, tarsi ministerija neturėtų etatinių teisininkų. Susisiekimo ministerija neištvėrė ir beveik 4 tūkst. litų skyrė lėk­tu­vo „Cess­na“ ava­ri­jos prie­žas­čiai (ne remontui – tik priežasčiai!) nu­sta­ty­ti, tarsi to negalėjo atlikti valstybės atlyginimus gaunantys specialistai. Apskritai daugelio brangiai atliktų studijų kokybė neprilygsta bakalauro darbams. Tiek ir verti ministerijų valdininkai? Ar galime apeliuoti į jų sąžinę? Turime suprasti, kad biurokratai yra paprasčiausi parazitai su jiems būdingomis savybėmis.

Straipsnio puslapiai:

- Albinas Čaplikas

valstietis.lt

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

Rūta Vainienė. Vaistų kainos nemažėja? Baikit, nemanau..

 Kaip žinia, Sveikatos apsaugos ministerija visais įmanomais būdais stengiasi sumažinti vaistų kainas. Ir kas paprieštarautų, kad tikslas – blogas? Tikslas – kilnus, būtinas, tik štai jį pasiekti nelabai sekasi jau ne ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas