Vyriausybei reikia gero pirtininko

(Puslapis 1 iš 2)


Juliaus Kielaičio (Fotodiena) nuotr.

Albinas Čaplikas / valstietis.lt

2013-08-26 15:27

Paprastai valstybė šiek tiek apsišvarina keičiantis valdžiai, nes nemažai nomenklatūros veikėjų būna priversti patraukti rankas nuo valstybės pinigų. Tiesa, kai kurie parazitai išsilaiko net valdžių virsmo metais. Tačiau tokių nedaug. Didžiausią nuostolį valstybė patiria, kai pradeda gesti ir nauja valdžia. Tikriausiai daugelis prisimenate vaikystėje matytą animacinį filmuką apie drakoną įveikusį drąsuolį. Kaip nustebo žmonės pamatę, kad nugalėtojas netrukus pats pavirto drakonu. Po kiek laiko jau kitas drąsuolis įveikė šį drakoną, deja, apsvaigintas valdžios ir turtų, netrukus ir jis pavirto nauju drakonu. Turime ir posakį su potekste: drakonas mirė, tegyvuoja drakonas.

Taip yra ir su nesąžiningais valdininkai, kuriuos traukia valstybės pinigai, ypač jeigu sudaromos palankios sąlygos juos pasisavinti. Štai pastaraisiais metais lyg ir padaugėjo viešumo dėl ministerijų valdininkų gaunamų atlyginimų. Jie skelbiami viešai. Taip elgtis paskatino ekonominė krizė. Ministerijų klerkai nenoriai, bet laikinai susitaikė ir su atlyginimų sumažinimu. Tačiau paaiškėjo, kad daugelis ministerijų iš vienos kišenės pinigus išėmė, o į kitą kišenę įdėjo. Tik tiek tos naudos iš taupymo ir tebuvo. Šią išvadą patvirtina papildomas ekspertų ir įvairiausių konsultantų samdymas atlikti darbus, kuriuos turėtų nuveikti ministerijose dirbantys valdininkai. Štai per pirmąjį šių metų pusmetį ministerijos už tokius tyrimus bei ekspertų konsultavimus išleido daugiau nei 5 mln. litų. Tiesa, būtume neteisūs kaltindami tik naują valdžią. Paaiškėjo, kad šis procesas buvo planuotas, nes sutartys tokiems tyrimams ir mokėjimams už juos buvo sudarytos dar valdant ankstesnei Vyriausybei. Tačiau ir dabartinei valdžiai tai nebuvo naujiena. Pavartykite rinkimų išvakarėse išleistus laikraščius ir nesunkiai surasite socialdemokratų lyderio A.Butkevičiaus pažadą, kad rinkimus laimėjusi socialdemokratų sudaryta būsimoji Vyriausybė bus tiek kompetentinga, kad atsisakys brangiai mokamų ekspertų paslaugų. Pažadėjo, bet kol kas neištesėjo.

Tikriausiai nenustebsite sužinoję, kad didžiausia išlaidautoja yra Energetikos ministerija, ekspertams samdyti išleidusi didžiąją dalį – net 4,6 mln. Lt. Tiesa, per 4,48 mln. Lt kaina­vo tarp­tau­ti­nės ad­vo­ka­tų kon­to­ros su­teik­tos pa­slau­gos, kurias vietiniai klerkai vargu ar būtų galėję atlikti. Finansų ministerija ekspertams skyrė per 0,5 mln. Lt. Didžiausia dalis atiteko už konsul­tavimą pa­si­ren­giant 2014–2020 me­tų ES struk­tū­ri­nės par­amos programa­vi­mo lai­ko­tar­piui. Teisinamasi, kad tai didelės apimties ir specifinių žinių reikalaujantys darbai. Tačiau kaip paaiškinti, kad Kultūros ministerija ekspertams išdalijo beveik 100 tūkst. Lt už kul­tū­ros pro­jek­tų finan­sa­vi­mo par­aiš­kų bei me­no kū­rė­jų at­lik­tų dar­bų vertinimą, sprendžiant, kam skirti apdovanojimus, sti­pen­di­jas ir pan. Ar ministerijos valdininkai pristigo ir tokios kompetencijos? Ūkio ministerija 9 tūkst. Lt išleido už atstovavimą teismuose bei dokumentų rengimą teisinės pagalbos klausimais, tarsi ministerija neturėtų etatinių teisininkų. Susisiekimo ministerija neištvėrė ir beveik 4 tūkst. litų skyrė lėk­tu­vo „Cess­na“ ava­ri­jos prie­žas­čiai (ne remontui – tik priežasčiai!) nu­sta­ty­ti, tarsi to negalėjo atlikti valstybės atlyginimus gaunantys specialistai. Apskritai daugelio brangiai atliktų studijų kokybė neprilygsta bakalauro darbams. Tiek ir verti ministerijų valdininkai? Ar galime apeliuoti į jų sąžinę? Turime suprasti, kad biurokratai yra paprasčiausi parazitai su jiems būdingomis savybėmis.

Straipsnio puslapiai:

- Albinas Čaplikas

valstietis.lt

Close

Tadas Povilauskas. Lietuviška aritmetika: išleidžiame daugiau negu oficialiai uždirbame?

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė ...

Rūta Vainienė. Tam davė, o..

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, ...

Rokas Grajauskas. Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?

Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik ...

Žilvinas Šilėnas. Savivaldybės išsukinėja saugiklius

Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonėms ...

Laura Galdikienė. Solidūs atlyginimai viešajame sektoriuje – tik įgyvendinus reformas

Valstybės sektoriaus atlyginimų augimas jau 6 metus atsilieka nuo privataus sektoriaus atlyginimų augimo tempo. Dėl tokių tendencijų darbas valstybės sektoriuje tampa mažiau patrauklus, kyla grėsmė valstybės institucijų darbo kokybei ir skaidrumui. ...

Robertas Dargis: mums sunku susikalbėti su valdžia

Verslininkai kalbėdami apie pastarųjų metų patirtį pastebi, kad verslo bendruomenei vis sunkiau kalbėtis su politikais apie valstybės ateities viziją, jos vystymo kelią ir kasdienes problemas. Birželio 14 d. vykusioje konferencijoje „Verslo ...

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai, rodo DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas. Vyrai svajoja apie didesnes įmones, bet jų ...

Gitanas Nausėda. Makroekonomikos įtaka kuriant verslą: į ką svarbu atsižvelgti?

Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali ...

Didžiulė išlaidų našta lietuvius verčia uždarbiauti papildomai

Verslumas ar didžiulės išlaidos? Deja, bet būtent antroji priežastis lietuvius verčia ieškoti papildomų pinigų šaltinių. Pastaraisiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.), rodo ...

Vaiva Šečkutė. Ar imigracija gali paskatinti atlyginimų augimą?

Kiek supaprastinus imigracijos procedūras viešojoje erdvėje nuvilnijo šioks toks nerimas – kaip tai gali paveikti šalies gyventojų atlyginimus? Teigiama, kad didesnė darbuotojų pasiūla mažina jų kainą, kitaip tariant, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas