Vyriausybei reikia gero pirtininko

(Puslapis 1 iš 2)


Juliaus Kielaičio (Fotodiena) nuotr.

Albinas Čaplikas / valstietis.lt

2013-08-26 15:27

Paprastai valstybė šiek tiek apsišvarina keičiantis valdžiai, nes nemažai nomenklatūros veikėjų būna priversti patraukti rankas nuo valstybės pinigų. Tiesa, kai kurie parazitai išsilaiko net valdžių virsmo metais. Tačiau tokių nedaug. Didžiausią nuostolį valstybė patiria, kai pradeda gesti ir nauja valdžia. Tikriausiai daugelis prisimenate vaikystėje matytą animacinį filmuką apie drakoną įveikusį drąsuolį. Kaip nustebo žmonės pamatę, kad nugalėtojas netrukus pats pavirto drakonu. Po kiek laiko jau kitas drąsuolis įveikė šį drakoną, deja, apsvaigintas valdžios ir turtų, netrukus ir jis pavirto nauju drakonu. Turime ir posakį su potekste: drakonas mirė, tegyvuoja drakonas.

Taip yra ir su nesąžiningais valdininkai, kuriuos traukia valstybės pinigai, ypač jeigu sudaromos palankios sąlygos juos pasisavinti. Štai pastaraisiais metais lyg ir padaugėjo viešumo dėl ministerijų valdininkų gaunamų atlyginimų. Jie skelbiami viešai. Taip elgtis paskatino ekonominė krizė. Ministerijų klerkai nenoriai, bet laikinai susitaikė ir su atlyginimų sumažinimu. Tačiau paaiškėjo, kad daugelis ministerijų iš vienos kišenės pinigus išėmė, o į kitą kišenę įdėjo. Tik tiek tos naudos iš taupymo ir tebuvo. Šią išvadą patvirtina papildomas ekspertų ir įvairiausių konsultantų samdymas atlikti darbus, kuriuos turėtų nuveikti ministerijose dirbantys valdininkai. Štai per pirmąjį šių metų pusmetį ministerijos už tokius tyrimus bei ekspertų konsultavimus išleido daugiau nei 5 mln. litų. Tiesa, būtume neteisūs kaltindami tik naują valdžią. Paaiškėjo, kad šis procesas buvo planuotas, nes sutartys tokiems tyrimams ir mokėjimams už juos buvo sudarytos dar valdant ankstesnei Vyriausybei. Tačiau ir dabartinei valdžiai tai nebuvo naujiena. Pavartykite rinkimų išvakarėse išleistus laikraščius ir nesunkiai surasite socialdemokratų lyderio A.Butkevičiaus pažadą, kad rinkimus laimėjusi socialdemokratų sudaryta būsimoji Vyriausybė bus tiek kompetentinga, kad atsisakys brangiai mokamų ekspertų paslaugų. Pažadėjo, bet kol kas neištesėjo.

Tikriausiai nenustebsite sužinoję, kad didžiausia išlaidautoja yra Energetikos ministerija, ekspertams samdyti išleidusi didžiąją dalį – net 4,6 mln. Lt. Tiesa, per 4,48 mln. Lt kaina­vo tarp­tau­ti­nės ad­vo­ka­tų kon­to­ros su­teik­tos pa­slau­gos, kurias vietiniai klerkai vargu ar būtų galėję atlikti. Finansų ministerija ekspertams skyrė per 0,5 mln. Lt. Didžiausia dalis atiteko už konsul­tavimą pa­si­ren­giant 2014–2020 me­tų ES struk­tū­ri­nės par­amos programa­vi­mo lai­ko­tar­piui. Teisinamasi, kad tai didelės apimties ir specifinių žinių reikalaujantys darbai. Tačiau kaip paaiškinti, kad Kultūros ministerija ekspertams išdalijo beveik 100 tūkst. Lt už kul­tū­ros pro­jek­tų finan­sa­vi­mo par­aiš­kų bei me­no kū­rė­jų at­lik­tų dar­bų vertinimą, sprendžiant, kam skirti apdovanojimus, sti­pen­di­jas ir pan. Ar ministerijos valdininkai pristigo ir tokios kompetencijos? Ūkio ministerija 9 tūkst. Lt išleido už atstovavimą teismuose bei dokumentų rengimą teisinės pagalbos klausimais, tarsi ministerija neturėtų etatinių teisininkų. Susisiekimo ministerija neištvėrė ir beveik 4 tūkst. litų skyrė lėk­tu­vo „Cess­na“ ava­ri­jos prie­žas­čiai (ne remontui – tik priežasčiai!) nu­sta­ty­ti, tarsi to negalėjo atlikti valstybės atlyginimus gaunantys specialistai. Apskritai daugelio brangiai atliktų studijų kokybė neprilygsta bakalauro darbams. Tiek ir verti ministerijų valdininkai? Ar galime apeliuoti į jų sąžinę? Turime suprasti, kad biurokratai yra paprasčiausi parazitai su jiems būdingomis savybėmis.

Straipsnio puslapiai:

- Albinas Čaplikas

valstietis.lt

Close

Povilas Stankevičius. Macron’o pergalė – ar ne per anksti džiaugtis?

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, ...

Lietuviai nuolaidas medžioja migruodami po parduotuves

Rasti produktus žemiausiomis kainomis svarbu daugumai pirkėjų, tačiau daro tą gyventojai pakankamai skirtingai. Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai pirkėjų – net 55 proc. – apie žemiausias kainas sužino iš prekybos tinklų ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto rinkos pulsas išlieka aukštas

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė ...

Pusė jaunų Lietuvos įmonių ketina įdarbinti naujų darbuotojų

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje ...

Rokas Grajauskas. Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 ...

Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti ...

Nerijus Mačiulis. Penkios žemų atlyginimų priežastys

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, ...

Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna ...

Rokas Grajauskas. Infliacija pasiekė piką, bet algos auga greičiau

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Sodra: šersime hidrą tol, kol galiausiai praris mus pačius

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas