Vyriausybės ataskaita iš apkasų (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Arūnas Brazauskas / Balsas.lt

2012-05-13 08:01

 Seimui pristatyta Vyriausybės metinė ataskaita – paskutinė. Už metų bus kita Vyriausybė ir kitas premjeras. Mažai tikėtina, kad juo bus Andrius Kubilius.

Priedangos operacija

Labai originalus būtų tas, kuris nepeiktų Vyriausybės. Vis dėlto, neskaičiuojant padarytų ir nepadarytų darbų, kuriuos pro didinamąjį stiklą knebinėja opozicija, Vyriausybei galima parašyti vieną neabejotinai gerą pažymį – A. Kubiliaus valdžia puikiai įvykdė priedangos operaciją, todėl mažai kas Lietuvoje žino, kaip bus plėtojama šalies energetika.

Žvelgiant iš techninio ir ekonominio taško, Vyriausybės veikla energetikos srityje turi kenkimo požymių. Tačiau yra politinės logikos, ir šiuo požiūriu A. Kubiliaus veiksmai atrodo beveik virtuoziški. Rezultatas – energetikos ateitį gaubianti migla ir gerai įrengtas ideologinis bunkeris, kuriame Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ramiai sau tūnos kito šaukimo Seime.

Dvidešimtmetis be pažangos

Pristatydamas Vyriausybės ataskaitą, A. Kubilius apie šalies energetinę nepriklausomybę kalbėjo taip: „Per 20 metų ne tik nepasiekėme didesnės pažangos, bet netgi faktinė padėtis pastaruoju laikotarpiu tapo sudėtingesnė nei buvo pačioje pradžioje.“ Labai blogai.

Tegul A. Kubilius pasipasakoja, kaip bandė pralaužti energetinę blokadą visiems seniai žinomame bare. Kur nereikia kautis su „Gazprom“ ar važinėjant po pasaulį ieškoti užsigulėjusių atominių reaktorių.

Viskas seniai apskaičiuota

Yra tokia šalis Lenkija. Dar 1993 metais Lenkija ir Lietuva ėmė planuoti sujungti elektros tinklus. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas finansavo studiją apie reikalingas investicijas ir finansavimo būdus. Darbas baigtas prieš devynerius metus – 2003-iaisiais. Viskas ten surašyta – ir kokia projekto kaina (434 mln. eurų), ir kiek iš Europos Sąjungos reikia prašyti (267 mln. eurų).

Ne paslaptis, kad Lenkija šiuo projektu nėra labai suinteresuota. Jeigu būtų kitaip, tokia jungtis gal jau seniai būtų buvusi nutiesta.

Pažvelkime į šitą reikalą kaip į politikos prioritetų klausimą. Jeigu paklaustumėte, kokios yra svarbiausios Lietuvos ir Lenkijos santykių problemos, eilinis išmanus pilietis veikiausiai daug šnekėtų apie mažumų teises abipus sienos, vietovardžių rašymą dviem kalbomis, pavardžių rašymą, mokyklų programas ir istorinę atmintį. Bendri Lenkijos ir Lietuvos energetiniai projektai gal ir būtų paminėti, o gal ir ne.

Galėtume sakyti, kad tai viešosios erdvės problema – kvaila žiniasklaida nesupranta, kad tai yra svarbu. O protinga valdžia ar supranta?

Kokie prioritetai?

Iš mūsų valdžios vyrų ir moterų kalbų ir veiksmų Lenkijos atžvilgiu neatrodo, kad energetika būtų dviejų valstybių santykių variklis. Pasiklausius lietuvių kartais galima pamanyti, kad jokių santykių nereikia.

Straipsnio puslapiai:

- Arūnas Brazauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas