Vytautas Žukauskas: kaip partijos planuoja pritraukti investicijas?

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas

2016-10-05 16:05

Visos pagrindinės Lietuvos partijos pripažįsta, kad investicijos Lietuvai svarbios. Visi supranta, kad investicijos skatina produktyvumą, o produktyvumas – didesnes pajamas. Tačiau iš politinių partijų rinkiminių programų aišku, kad dalis partijų investicijų Lietuvoje didinimą ir pritraukimą iš užsienio įrašė tik dėl vaizdo, kad įsiteiktų rinkėjams. Pagrindinių partijų rinkimines programas galima suskirstyti į tris kategorijas.

Pirmoje grupėje yra tų partijų programos, kurios, atrodo, pačios susipainiojo. Sako, kad skatins investicijas. O čia pat siūlo daug sprendimų, kurie jas atbaidytų. Partija „Tvarka ir teisingumas“ dėl investicijų pakankamai lakoniška. Pirma, siūloma kartu su privačiais investuotojais plėtoti komunalinio būsto programas bei pritraukti užsienio ir vietos investuotojus keičiant teisinę bazę taip, kad Lietuva pakliūtų į laisviausių pasaulio ekonomikų dešimtuką.

Tačiau programos investicijų dalį ir kitas dalis turbūt rašė skirtingi žmonės. Labai įdomu, kaip partija planuoja patekti į tą laisviausių pasaulio ekonomikų dešimtuką, kai tuo pat metu planuoja įkurti valstybinį banką, įvesti progresinius mokesčius, sureguliuoti kainas (pieno ir kitų maisto produktų) bei įvesti naujus mokesčius bankams ir prekybos centrams. Tai puikus politinio susidvejinimo pavyzdys. Kai galvojama apie investicijas, tarsi ir deklaruojama tiek jų svarba, tiek palankios jos sąlygos. O kai galvojami būdai kitoms problemoms spręsti, viskas apsisuka 180 laipsnių kampu ir primąstoma tokių priemonių, kurios Lietuvą padarytų šalimi, kurioje investuoti norėtų tik nuostolių fanatikai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kaip ir visi kiti, žada skatinti investicijas, darbo vietų kūrimą regionuose, gerinti sąlygas tiesioginėms užsienio investicijoms. O šalimais mini, kad reikia ilgainiui įvesti progresinę mokesčių sistemą, įkurti valstybinį prekybos alkoholiu monopolį ir valstybinį banką. Nesigilinant į tai, iš kur toks valstybinis bankas gaus pinigų, paskolų dalinimas ne rinkos sąlygomis „labiau nusipelniusiems” nėra joks investicijų skatinimas. Tad norima ir investicijų ir antiversliškos politikos vienu metu. Tai logiškai skambėti gali nebent partijos rinkiminėje programoje.

Antroje grupėje yra programos, kurios investicijų pritraukimą mato daugiausia per valdžios išlaidas. Pavyzdžiui, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų rinkiminėje programoje žadama pritraukti iki 140 smulkaus ir vidutinio dydžio gamybą vykdančių užsienio kapitalo įmonių, aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiose ūkio srityse žadama sukurti per 54 tūkst. naujų gerai apmokamų darbo vietų, į Lietuvą taip pat žadama atvesti daugiau įvairaus dydžio paslaugų centrų. Skamba puikiai. O kaip tai pasiekti?

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas