Vytautas Žukauskas. Net ir grynųjų draudimas neišrautų šešėlio

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Vytautas Žukauskas

2017-05-11 17:56

Valdžia grįžta prie idėjos apriboti atsiskaitymus grynaisiais, kai sandoris viršija 3000 eurų. Taip siekiama sumažinti šešėlinę ekonomiką. Deja, tai – labiau parodomoji, nei efektyvi priemonė kovoje su šešėliu, nes ji niekaip nepaveikia tų, kurie sąmoningai jame dalyvauja.

Pavyzdžiui, kai asmuo perka kontrabandines cigaretes ar naminukę, kai gauna atlyginimą „vokelyje“ arba kai nepaprašo čekio tam, kad įmonė neapskaitytų pajamų ir taip padarytų nuolaidą – tai daro sąmoningai. Abi sandorio pusės žino, kad pažeidžia įstatymą, nes turi iš to naudos.

Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas niekaip nepaveiks šių žmonių elgesio, kadangi abi pusės jau ir taip žino, kad jos pažeidžia įstatymą. Jos susitarė nuslėpti mokesčius ar pajamas ir atsiskaityti grynaisiais. Ar jų sprendimą veikti šešėlyje kaip nors paveiks draudimas atsiskaityti grynaisiais? Ne, jie jau pažeidžia teisės aktus – dar vienas papildomas draudimas nepadarys jiems jokios įtakos.

Teoriškai atsiskaitymų grynaisiais draudimas galėtų paveikti tik pasyvųjį šešėlį, t. y. tokį, kai pirkėjas nežino, kad jame dalyvauja. Pvz., kai valgome restorane, sumokame grynais, nepaprašome čekio, o maitinimo įstaiga šių pajamų neapskaito. Jei pirkėjas atsiskaitytų mokėjimo kortele, įmonė nebegalėtų pinigų neapskaityti.

Tačiau 3000 eurų reguliavimas tokio šešėlio irgi nepaveiks, nes beveik nėra tokių atvejų – jei jau kažką perkame brangiau kaip už 3000 eurų – norime garantijų, todėl ir atsiskaitymo dokumento.

Tai rodo, kad be reikalo kaltiname grynuosius dėl šešėlio. Šešėlis atsiranda ne dėl grynųjų egzistavimo ir ne dėl to, kad žmonėms patinka nesilaikyti įstatymų. Jis atsiranda dėl to, kad žmonės ieško pigesnių prekių ar didesnio darbo užmokesčio – t.y. jie bėga nuo mokesčių. Ši šešėlio priežastis nedings apribojus grynuosius. Ji nedingtų net jei grynuosius apskritai uždraustume!

Įsivaizduokite: valdžia, matydama, kad grynųjų ribojimas neveikia, ima juos ir uždraudžia. Vadinasi, kiekvieną kartą atsiskaitydami galite naudotis tik mokėjimo kortele. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų – jei mokėjimai galimi tik mokėjimo kortele, tai neliks ir šešėlio. Juk kas norės pažeidinėti įstatymus, kai dings anonimiškumas ir kai visi atsiskaitymai bus atsekami? Nebent kvailys, kuris nori gauti baudą ar sėsti į kalėjimą.

Tačiau noras mokėti du ar tris kartus mažesnę kainą už kontrabandines cigaretes, dirbti ir gauti didesnį atlyginimą kad ir vokelyje, susitarti dėl mažesnės kainos su pardavėju – niekur nedings vien dėl to, kad nebebus grynųjų. Mokesčių dydis juk nesikeis. O jei nedings noras, vadinasi rinkoje neišvengiamai atsiras kita anonimiška atsiskaitymo priemonė, kuri patenkins šį poreikį.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Lietuviška aritmetika: išleidžiame daugiau negu oficialiai uždirbame?

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė ...

Rūta Vainienė. Tam davė, o..

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, ...

Rokas Grajauskas. Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?

Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik ...

Žilvinas Šilėnas. Savivaldybės išsukinėja saugiklius

Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonėms ...

Laura Galdikienė. Solidūs atlyginimai viešajame sektoriuje – tik įgyvendinus reformas

Valstybės sektoriaus atlyginimų augimas jau 6 metus atsilieka nuo privataus sektoriaus atlyginimų augimo tempo. Dėl tokių tendencijų darbas valstybės sektoriuje tampa mažiau patrauklus, kyla grėsmė valstybės institucijų darbo kokybei ir skaidrumui. ...

Robertas Dargis: mums sunku susikalbėti su valdžia

Verslininkai kalbėdami apie pastarųjų metų patirtį pastebi, kad verslo bendruomenei vis sunkiau kalbėtis su politikais apie valstybės ateities viziją, jos vystymo kelią ir kasdienes problemas. Birželio 14 d. vykusioje konferencijoje „Verslo ...

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai, rodo DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas. Vyrai svajoja apie didesnes įmones, bet jų ...

Gitanas Nausėda. Makroekonomikos įtaka kuriant verslą: į ką svarbu atsižvelgti?

Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali ...

Didžiulė išlaidų našta lietuvius verčia uždarbiauti papildomai

Verslumas ar didžiulės išlaidos? Deja, bet būtent antroji priežastis lietuvius verčia ieškoti papildomų pinigų šaltinių. Pastaraisiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.), rodo ...

Vaiva Šečkutė. Ar imigracija gali paskatinti atlyginimų augimą?

Kiek supaprastinus imigracijos procedūras viešojoje erdvėje nuvilnijo šioks toks nerimas – kaip tai gali paveikti šalies gyventojų atlyginimus? Teigiama, kad didesnė darbuotojų pasiūla mažina jų kainą, kitaip tariant, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas