Vytautas Žukauskas. Net ir grynųjų draudimas neišrautų šešėlio

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Vytautas Žukauskas

2017-05-11 17:56

Valdžia grįžta prie idėjos apriboti atsiskaitymus grynaisiais, kai sandoris viršija 3000 eurų. Taip siekiama sumažinti šešėlinę ekonomiką. Deja, tai – labiau parodomoji, nei efektyvi priemonė kovoje su šešėliu, nes ji niekaip nepaveikia tų, kurie sąmoningai jame dalyvauja.

Pavyzdžiui, kai asmuo perka kontrabandines cigaretes ar naminukę, kai gauna atlyginimą „vokelyje“ arba kai nepaprašo čekio tam, kad įmonė neapskaitytų pajamų ir taip padarytų nuolaidą – tai daro sąmoningai. Abi sandorio pusės žino, kad pažeidžia įstatymą, nes turi iš to naudos.

Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas niekaip nepaveiks šių žmonių elgesio, kadangi abi pusės jau ir taip žino, kad jos pažeidžia įstatymą. Jos susitarė nuslėpti mokesčius ar pajamas ir atsiskaityti grynaisiais. Ar jų sprendimą veikti šešėlyje kaip nors paveiks draudimas atsiskaityti grynaisiais? Ne, jie jau pažeidžia teisės aktus – dar vienas papildomas draudimas nepadarys jiems jokios įtakos.

Teoriškai atsiskaitymų grynaisiais draudimas galėtų paveikti tik pasyvųjį šešėlį, t. y. tokį, kai pirkėjas nežino, kad jame dalyvauja. Pvz., kai valgome restorane, sumokame grynais, nepaprašome čekio, o maitinimo įstaiga šių pajamų neapskaito. Jei pirkėjas atsiskaitytų mokėjimo kortele, įmonė nebegalėtų pinigų neapskaityti.

Tačiau 3000 eurų reguliavimas tokio šešėlio irgi nepaveiks, nes beveik nėra tokių atvejų – jei jau kažką perkame brangiau kaip už 3000 eurų – norime garantijų, todėl ir atsiskaitymo dokumento.

Tai rodo, kad be reikalo kaltiname grynuosius dėl šešėlio. Šešėlis atsiranda ne dėl grynųjų egzistavimo ir ne dėl to, kad žmonėms patinka nesilaikyti įstatymų. Jis atsiranda dėl to, kad žmonės ieško pigesnių prekių ar didesnio darbo užmokesčio – t.y. jie bėga nuo mokesčių. Ši šešėlio priežastis nedings apribojus grynuosius. Ji nedingtų net jei grynuosius apskritai uždraustume!

Įsivaizduokite: valdžia, matydama, kad grynųjų ribojimas neveikia, ima juos ir uždraudžia. Vadinasi, kiekvieną kartą atsiskaitydami galite naudotis tik mokėjimo kortele. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų – jei mokėjimai galimi tik mokėjimo kortele, tai neliks ir šešėlio. Juk kas norės pažeidinėti įstatymus, kai dings anonimiškumas ir kai visi atsiskaitymai bus atsekami? Nebent kvailys, kuris nori gauti baudą ar sėsti į kalėjimą.

Tačiau noras mokėti du ar tris kartus mažesnę kainą už kontrabandines cigaretes, dirbti ir gauti didesnį atlyginimą kad ir vokelyje, susitarti dėl mažesnės kainos su pardavėju – niekur nedings vien dėl to, kad nebebus grynųjų. Mokesčių dydis juk nesikeis. O jei nedings noras, vadinasi rinkoje neišvengiamai atsiras kita anonimiška atsiskaitymo priemonė, kuri patenkins šį poreikį.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas