Vytautas Žukauskas. Net ir grynųjų draudimas neišrautų šešėlio

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Vytautas Žukauskas

2017-05-11 17:56

Valdžia grįžta prie idėjos apriboti atsiskaitymus grynaisiais, kai sandoris viršija 3000 eurų. Taip siekiama sumažinti šešėlinę ekonomiką. Deja, tai – labiau parodomoji, nei efektyvi priemonė kovoje su šešėliu, nes ji niekaip nepaveikia tų, kurie sąmoningai jame dalyvauja.

Pavyzdžiui, kai asmuo perka kontrabandines cigaretes ar naminukę, kai gauna atlyginimą „vokelyje“ arba kai nepaprašo čekio tam, kad įmonė neapskaitytų pajamų ir taip padarytų nuolaidą – tai daro sąmoningai. Abi sandorio pusės žino, kad pažeidžia įstatymą, nes turi iš to naudos.

Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas niekaip nepaveiks šių žmonių elgesio, kadangi abi pusės jau ir taip žino, kad jos pažeidžia įstatymą. Jos susitarė nuslėpti mokesčius ar pajamas ir atsiskaityti grynaisiais. Ar jų sprendimą veikti šešėlyje kaip nors paveiks draudimas atsiskaityti grynaisiais? Ne, jie jau pažeidžia teisės aktus – dar vienas papildomas draudimas nepadarys jiems jokios įtakos.

Teoriškai atsiskaitymų grynaisiais draudimas galėtų paveikti tik pasyvųjį šešėlį, t. y. tokį, kai pirkėjas nežino, kad jame dalyvauja. Pvz., kai valgome restorane, sumokame grynais, nepaprašome čekio, o maitinimo įstaiga šių pajamų neapskaito. Jei pirkėjas atsiskaitytų mokėjimo kortele, įmonė nebegalėtų pinigų neapskaityti.

Tačiau 3000 eurų reguliavimas tokio šešėlio irgi nepaveiks, nes beveik nėra tokių atvejų – jei jau kažką perkame brangiau kaip už 3000 eurų – norime garantijų, todėl ir atsiskaitymo dokumento.

Tai rodo, kad be reikalo kaltiname grynuosius dėl šešėlio. Šešėlis atsiranda ne dėl grynųjų egzistavimo ir ne dėl to, kad žmonėms patinka nesilaikyti įstatymų. Jis atsiranda dėl to, kad žmonės ieško pigesnių prekių ar didesnio darbo užmokesčio – t.y. jie bėga nuo mokesčių. Ši šešėlio priežastis nedings apribojus grynuosius. Ji nedingtų net jei grynuosius apskritai uždraustume!

Įsivaizduokite: valdžia, matydama, kad grynųjų ribojimas neveikia, ima juos ir uždraudžia. Vadinasi, kiekvieną kartą atsiskaitydami galite naudotis tik mokėjimo kortele. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų – jei mokėjimai galimi tik mokėjimo kortele, tai neliks ir šešėlio. Juk kas norės pažeidinėti įstatymus, kai dings anonimiškumas ir kai visi atsiskaitymai bus atsekami? Nebent kvailys, kuris nori gauti baudą ar sėsti į kalėjimą.

Tačiau noras mokėti du ar tris kartus mažesnę kainą už kontrabandines cigaretes, dirbti ir gauti didesnį atlyginimą kad ir vokelyje, susitarti dėl mažesnės kainos su pardavėju – niekur nedings vien dėl to, kad nebebus grynųjų. Mokesčių dydis juk nesikeis. O jei nedings noras, vadinasi rinkoje neišvengiamai atsiras kita anonimiška atsiskaitymo priemonė, kuri patenkins šį poreikį.

Straipsnio puslapiai:

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas