Vytautas Žukauskas. Valdžia susiderės dėl jūsų algos?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidenta

2017-05-02 13:33

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie susitarimai tėra politinė iliuzija. Ji sukelia nepagrįstų lūkesčių dirbantiesiems ir nukreipia dėmesį nuo reikalo esmės.

Kainas rinkos ekonomikoje lemia ekonominiai veiksniai, o ne politikų užgaidos. Darbo užmokestis auga tuomet, kai augant ekonomikai didėja darbuotojų paklausa – įmonėms reikia daugiau darbuotojų, arba jos nori išlaikyti esamus, dėl to turi mokėti aukštesnius atlyginimus. Atlyginimų dydį iš esmės lemia šalies ekonominis produktyvumas – kuo daugiau sukuriame dirbdami, kuo pažangesnėmis technologijomis naudojamės, tuo daugiau uždirbame.

Augant ekonomikai ir didėjant darbuotojų paklausai Lietuvoje per pastaruosius trejus metus darbo užmokestis vidutiniškai kasmet augo 7 proc. Šis didėjimas buvo spartesnis už kainų ir net už darbo našumo augimą. Nepaisant to, palyginus su Vakarų Europos ar Skandinavijos šalimis uždirbame daug mažiau. Tačiau nėra ko stebėtis, nes palyginus su šiomis šalimis daug mažesnis yra ir produktyvumas, ir investicijų lygis, tenkantis vienam gyventojui.

Politikų siūlymas raštiškai įpareigoti verslininkus, didinti atlyginimus yra gana keistas. Pirma, algos jau ir taip didėja dėl augančios ekonomikos ir didėjančios darbuotojų paklausos. Pernai vidutinis darbo užmokestis didėjo 9 proc. Nuo 2015 m. pradžios minimali mėnesinė alga didėjo beveik trečdaliu. Išeitų, kad bus tariamasi dėl to, kas jau ir taip vyksta?

Antra, valdžios užmojis pasirašyti susitarimą su verslu formuoja labai keistą ir toli nuo realybės esantį verslo ir ekonomikos portretą. Maždaug tokį: verslininkas sėdi ant milžiniško maišo pinigų, kurių nenori duoti savo darbuotojams. Čia ateina „geroji” valdžia, pagrūmoja pirštu verslui, kad šis kiek primažintų savo godumą ir pradėtų kelti atlyginimus darbuotojams. Labai moralizuojantis vaizdas, kuriame telpa visi būtini populizmo elementai: godusis veikėjas verslininkas, nuskriaustasis darbininkas ir kilnioji išgelbėtoja valdžia.

Trečia, juk negali pažadėti to, už ką negali atsakyti. Jei dėl kažkokių priežasčių kils nauja pasaulinė finansų krizė, arba konkretus sektorius susidurs su ekonominiais sunkumais – tokie valdžios pažadai nieko nereikš. Atlyginimus verslas didina, kai tai verčia daryti konkurencija ir darbo rinkos sąlygos, ir mažina tuomet, kai būna priverstas sumažinti sąnaudas. Dirbtiniai susitarimai nekeičia nei vieno, nei kito.

Toks gerosios valdžios, piktųjų verslininkų ir nuskriaustųjų darbuotojų vaizdiniu paremtas siūlymas priversti verslą raštu pasižadėti kelti darbo užmokestį nutolina diskusiją nuo to, ko reikia iš tikrųjų, kad darbo užmokestis Lietuvoje augtų. Valdžia prie darbo užmokesčio augimo privačiame sektoriuje gali prisidėti netiesiogiai. Ji gali kurti palankią aplinką ekonomikos augimui ir šalies produktyvumo didėjimui. Tam reikia mažų mokesčių, ekonominei veiklai ir investicijoms palankios reguliavimo aplinkos, mažiau biurokratijos ir korupcijos. Čia ir turėtų būti tikrasis valdžios darbas. Jei to nėra daroma, jei ekonominės veiklos sąlygos yra net sunkinamos – valdžios kalbėjimas apie rūpestį žmonių pajamomis geriausiu atveju yra neveiksmingas, o blogiausiu – žalingas akių dūmimas siekiant populiarumo.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

Žilvinas Šilėnas. Regionai: baltosios knygos, baltosios dėmės

 Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai ...

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas