Vytautas Žukauskas. Valdžia susiderės dėl jūsų algos?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidenta

2017-05-02 13:33

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie susitarimai tėra politinė iliuzija. Ji sukelia nepagrįstų lūkesčių dirbantiesiems ir nukreipia dėmesį nuo reikalo esmės.

Kainas rinkos ekonomikoje lemia ekonominiai veiksniai, o ne politikų užgaidos. Darbo užmokestis auga tuomet, kai augant ekonomikai didėja darbuotojų paklausa – įmonėms reikia daugiau darbuotojų, arba jos nori išlaikyti esamus, dėl to turi mokėti aukštesnius atlyginimus. Atlyginimų dydį iš esmės lemia šalies ekonominis produktyvumas – kuo daugiau sukuriame dirbdami, kuo pažangesnėmis technologijomis naudojamės, tuo daugiau uždirbame.

Augant ekonomikai ir didėjant darbuotojų paklausai Lietuvoje per pastaruosius trejus metus darbo užmokestis vidutiniškai kasmet augo 7 proc. Šis didėjimas buvo spartesnis už kainų ir net už darbo našumo augimą. Nepaisant to, palyginus su Vakarų Europos ar Skandinavijos šalimis uždirbame daug mažiau. Tačiau nėra ko stebėtis, nes palyginus su šiomis šalimis daug mažesnis yra ir produktyvumas, ir investicijų lygis, tenkantis vienam gyventojui.

Politikų siūlymas raštiškai įpareigoti verslininkus, didinti atlyginimus yra gana keistas. Pirma, algos jau ir taip didėja dėl augančios ekonomikos ir didėjančios darbuotojų paklausos. Pernai vidutinis darbo užmokestis didėjo 9 proc. Nuo 2015 m. pradžios minimali mėnesinė alga didėjo beveik trečdaliu. Išeitų, kad bus tariamasi dėl to, kas jau ir taip vyksta?

Antra, valdžios užmojis pasirašyti susitarimą su verslu formuoja labai keistą ir toli nuo realybės esantį verslo ir ekonomikos portretą. Maždaug tokį: verslininkas sėdi ant milžiniško maišo pinigų, kurių nenori duoti savo darbuotojams. Čia ateina „geroji” valdžia, pagrūmoja pirštu verslui, kad šis kiek primažintų savo godumą ir pradėtų kelti atlyginimus darbuotojams. Labai moralizuojantis vaizdas, kuriame telpa visi būtini populizmo elementai: godusis veikėjas verslininkas, nuskriaustasis darbininkas ir kilnioji išgelbėtoja valdžia.

Trečia, juk negali pažadėti to, už ką negali atsakyti. Jei dėl kažkokių priežasčių kils nauja pasaulinė finansų krizė, arba konkretus sektorius susidurs su ekonominiais sunkumais – tokie valdžios pažadai nieko nereikš. Atlyginimus verslas didina, kai tai verčia daryti konkurencija ir darbo rinkos sąlygos, ir mažina tuomet, kai būna priverstas sumažinti sąnaudas. Dirbtiniai susitarimai nekeičia nei vieno, nei kito.

Toks gerosios valdžios, piktųjų verslininkų ir nuskriaustųjų darbuotojų vaizdiniu paremtas siūlymas priversti verslą raštu pasižadėti kelti darbo užmokestį nutolina diskusiją nuo to, ko reikia iš tikrųjų, kad darbo užmokestis Lietuvoje augtų. Valdžia prie darbo užmokesčio augimo privačiame sektoriuje gali prisidėti netiesiogiai. Ji gali kurti palankią aplinką ekonomikos augimui ir šalies produktyvumo didėjimui. Tam reikia mažų mokesčių, ekonominei veiklai ir investicijoms palankios reguliavimo aplinkos, mažiau biurokratijos ir korupcijos. Čia ir turėtų būti tikrasis valdžios darbas. Jei to nėra daroma, jei ekonominės veiklos sąlygos yra net sunkinamos – valdžios kalbėjimas apie rūpestį žmonių pajamomis geriausiu atveju yra neveiksmingas, o blogiausiu – žalingas akių dūmimas siekiant populiarumo.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas