Vytautas Žukauskas. Vyriausybės programa – kuo daugiau pažadų, tuo didesni mokesčiai

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Vytautas Žukauskas

2017-03-03 17:47

Vyriausybė paskelbė savo programos priemonių plano projektą. Jame visko daug. Nuo siekių mažinti biurokratiją ir pritraukti investicijas, iki pažadų didinti išmokas už vaikus ar subsidijuoti pirmąjį būstą. Kad ir koks galutinis priemonių planas bus priimtas, tiek valdantieji, tiek mokesčių mokėtojai turės prisiminti vieną labai paprastą principą – kiekvienas biudžeto išleistas euras į jį patenka iš mokesčių mokėtojų pinigų. Bet koks pažadas, jei jis iš tikro vykdomas – kainuoja.

Tad besidžiaugiantys valdžios pažadais šiandien, gali nusivilti padidėjusiais mokesčiais rytoj. Pavyzdžiui, priemonių plano projekte numatyta įvesti „vaiko pinigus“ visiems šeimoje auginamiems ar globojamiems vaikams. Kitas pavyzdys – parama šeimoms iki 35 m. nepriklausomai nuo pajamų įsigyti pirmąjį būstą ne didmiesčiuose. Jaunos, vaikus auginančios šeimos gali pasakyti – puiku. Kas gi nenorėtų gauti papildomų pajamų ar paramą būstui. Tačiau tai visada ir neišvengiamai – tik pusė istorijos. Viena ranka duodama valdžia kita turi būtinai paimti.

Todėl verta išlikti budriems. Vyriausybė atsitraukė ir nebesiūlo tam tikrų mokesčių įvedimo ar didinimo, kurie buvo numatyti ankstesnėse priemonių plano projekto versijose. Pavyzdžiui, nebesiūloma įvesti „solidarumo“ mokesčio, ar tiesiai nebešnekama apie dyzelinių automobilių apmokestinimą, nors likęs tikslas mažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą. Taip matyt buvo sureaguota į itin neigiamą visuomenės reakciją išgirdus apie šiuos naujus mokesčius. Tačiau lygiai taip, kaip piktinamės, kai valdžia nori padidinti mokesčius, panašiai reikėtų reaguoti ir į pažadus didinti visokiausias išmokas. Iš kur gi joms atsiras pinigų, jei ne iš tų pačių mokesčių mokėtojų kišenių?

Dažnai žmonės galvoja, kad išmokos teks man, o jų kaina – kažkam kitam. Tačiau tai – visiška iliuzija. Kuo didesni valdžios pažadai, tuo didesnį ratą žmonių reikia apmokestinti tam, kad surinktum pinigų šiems pažadams tenkinti. Jie turėtų žmones ne džiuginti, o neraminti. Įgyvendintų valdžios pažadų naštą puikiai jaučia kiekvienas dirbantis ir mokesčius mokantis gyventojas. Vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus Lietuvoje apie pusę savo visų pajamų sumoka mokesčiams.

Politikai užprogramuoti mąstyti biudžeto išlaidomis. Jei yra problema, reikia atrasti biudžeto lėšų jai spręsti. Ir dažnai politikai skundžiasi, kad jei jų suformuluotai problemai biudžeto lėšų neatsirado, vadinasi ji yra nepelnytai apleista ir nesprendžiama.

Bet esmė juk ta, kad visų mokesčių mokėtojų uždirbamų pinigų neužtektų visoms politikų galvose šaunančioms problemoms išspręsti biudžeto pinigais. Todėl taip svarbu numatyti prioritetus. Tai kasdien darome savo asmeniniame gyvenime – galvojame, ką svarbiausio turime nupirkti už turimą pinigų kiekį. Kaip geriausiai praleisti savo laiką, kad iš jo išspaustume daugiausiai.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Lietuviška aritmetika: išleidžiame daugiau negu oficialiai uždirbame?

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė ...

Rūta Vainienė. Tam davė, o..

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, ...

Rokas Grajauskas. Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?

Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik ...

Žilvinas Šilėnas. Savivaldybės išsukinėja saugiklius

Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonėms ...

Laura Galdikienė. Solidūs atlyginimai viešajame sektoriuje – tik įgyvendinus reformas

Valstybės sektoriaus atlyginimų augimas jau 6 metus atsilieka nuo privataus sektoriaus atlyginimų augimo tempo. Dėl tokių tendencijų darbas valstybės sektoriuje tampa mažiau patrauklus, kyla grėsmė valstybės institucijų darbo kokybei ir skaidrumui. ...

Robertas Dargis: mums sunku susikalbėti su valdžia

Verslininkai kalbėdami apie pastarųjų metų patirtį pastebi, kad verslo bendruomenei vis sunkiau kalbėtis su politikais apie valstybės ateities viziją, jos vystymo kelią ir kasdienes problemas. Birželio 14 d. vykusioje konferencijoje „Verslo ...

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai, rodo DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas. Vyrai svajoja apie didesnes įmones, bet jų ...

Gitanas Nausėda. Makroekonomikos įtaka kuriant verslą: į ką svarbu atsižvelgti?

Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali ...

Didžiulė išlaidų našta lietuvius verčia uždarbiauti papildomai

Verslumas ar didžiulės išlaidos? Deja, bet būtent antroji priežastis lietuvius verčia ieškoti papildomų pinigų šaltinių. Pastaraisiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.), rodo ...

Vaiva Šečkutė. Ar imigracija gali paskatinti atlyginimų augimą?

Kiek supaprastinus imigracijos procedūras viešojoje erdvėje nuvilnijo šioks toks nerimas – kaip tai gali paveikti šalies gyventojų atlyginimus? Teigiama, kad didesnė darbuotojų pasiūla mažina jų kainą, kitaip tariant, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas