Y. Zlotowskis: Graikijos chaose palikti negalima

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Mindaugas Samkus / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-07-19 13:11

Net jei Graikija devalvuos savo valiutą ir paliks euro zoną, Europa privalo jai padėti vykdyti reformas ir finansiškai atsistoti ant kojų, mano tarptautinės verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ vyriausiasis analitikas Yves’as Zlotowskis.

Gegužę komentuodami padėtį Graikijoje „Coface“ analitikai teigė, kad šalies pasitraukimo iš euro zonos pasekmės būtų nepalankios monetarinės sąjungos vientisumui. Kokia jūsų nuomonė po pastarųjų įvykių Graikijoje?

Tikėtina, kad po antrųjų Graikijos parlamento rinkimų šalies pasitraukimas iš euro zonos gali įvykti vėliau nei buvo tikėtasi. Vis dar manome, kad pasitraukimo tikimybė yra kiek didesnė nei 50 proc. Po pirmųjų parlamento rinkimų manėme, kad Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tikimybė siekia 35 proc., tačiau dabar, nepaisant išrinktosios vyriausybės, matome, kad Graikija pasižymi politine fragmentacija. Taupymo programai nepritariančios kairiosios jėgos, mūsų nuomone, turi tvirtas pozicijas šalyje.

Europos Sąjungos (ES) Graikijai primesta taupymo programa nefunkcionuoja tinkamai. Ji sukelia didelę recesiją ir nepadeda sumažinti valstybės skolos, todėl Graikijai prireiks antrojo skolos restruktūrizavimo etapo.

Be to, pradėjus dirbti naujai valdžiai, supratome, kad Graikija nesiderės dėl naujojo taupymo paketo, dėl kurio buvo sutarta su „troika“ – ES, TVF ir ECB. Naujoms deryboms labai nepritaria Vokietija.

Tiesą sakant, Graikijos vyriausybė atsidūrė sudėtingoje padėtyje, nes paaiškėjo, kad 2011 metais valstybės tarnautojų skaičius išaugo, nors taupymo programoje buvo numatyta priešingai.

Graikijoje egzistuoja nuostata, kad ši taupymo programa yra ne pačių graikų labui, o primetama viršesnių institucijų. Todėl manome, kad tikimybė, jog programą pavyks sėkmingai įgyvendinti, yra labai nedidelė. Graikijos vyriausybės ir tarptautinės bendruomenės išsiskyrimo galimybė išlieka, o tai galėtų reikšti šalies pasitraukimą iš euro zonos.

Kokios pasekmės lauktų mūsų, Graikijai palikus euro zoną?

Graikijai tai būtų tikra katastrofa. Šalies skolai tai turėtų labai neigiamų pasekmių, nes skola priklauso ne tik vyriausybei, tačiau ir korporacijoms. Įsivedus naują devalvuotą valiutą, šią skolą padengti taptų neįmanoma.

Kartu tai gali turėti įtaką šalies finansiniam stabilumui, nes gali sukelti kapitalo nutekėjimą ar bankų indėlių atsiėmimą.

Tačiau reikėtų pažymėti, kad išorinė devalvacija gali turėti ir tam tikrų teigiamų pasekmių. Graikijoje devalvacija daugiausia įtakos turėtų turizmo sektoriui. Šalis yra garsi kurortais, o dėl valiutos nuvertėjimo turizmo paslaugos smarkiai atpigtų. Žvelgiant į Graikijos importą, atvežamos prekės ir paslaugos taptų brangesnės, tad vietos vartotojai rinktųsi vietos gamintojus. Tai itin svarbu smulkiųjų vartotojų pramonei: tekstilės, drabužių ar žemės ūkio produktų gamintojams.

Straipsnio puslapiai:

- Mindaugas Samkus

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas