Z. Čepaitė: apie bloguosius ir geruosius lietuvius (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Zita Čepaitė / Anglija.lt

2012-01-22 17:30

Ne naujiena, kad pastaruoju metu labai madinga peikti ir keikti lietuvius, nesvarbu, ar jie Lietuvoj gyventų, ar būtų suskubę iš jos kulnis į kitą šalį išnešti. Kur lietuviai – ten gyvatynas, kur lietuviai – ten pavydas ir intrigos, kur lietuviai – ten apkalbos ir vienas kito niekinimas, kur lietuviai – ten melas ir suktybės, kur lietuviai – ten perdėti reikalavimai kitiems ir nepagrįstos ambicijos. Tą žiniasklaidoje besiformuojantį ydingo lietuviškumo sąrašą galima tęsti ir tęsti.

Į šią totalią lietuviškumo peikimo ir ūdijimo stadiją atėjome palaipsniui. Prieš dvi dešimtis ir daugiau metų bemaž visos bėdos buvo kildinamos iš sovietiškai rusiško mentaliteto, užgožusio teisingą ir dorą lietuviškumą. Lietuviškumas tuomet buvo siejamas vien su teigiamais dalykais – kova už tiesą ir teisybę, meile tėvynei, darbštumu, pagarba ir atida vienas kitam. Atrodė, tereikia atsikratyti rusiškojo užkrato, ir Lietuvos kelias į šviesią ateitį bus rožėmis klotas.

Bet rožėmis kelias nesiklojo ir prieš maždaug 10 metų buvo aptikta, jog esama dviejų rūšių lietuvių. Tie, kas ne taip mąstė ar ne taip elgėsi, buvo išvadinti runkeliais ir visais būdais ujami ir kritikuojami. Ir daugelis įtikėjo, jog tikrai esama laisvei nesubrendusių, ne tomis vertybėmis besivadovaujančių, ne už tuos politikus balsuojančių, už degtinę ir dešrą tėvynę parduoti pasiruošusių lietuvių. Bet tada dar smilko viltis, jog yra ta geresnioji, „nerunkelinė“ tautos dalis, tik reikia, kad visi ja šventai tikėtų ir jos tiesomis bei nurodymais vadovautųsi.

Ilgainiui toji runkelių ir elito perskyra nebeteko aktualumo, tačiau netrukus buvo nustatyta dar viena blogųjų lietuvių rūšis – tai emigrantai, tie, kas paliko vargšę motiną tėvynę ir išvyko sotesnio duonos kąsnio ieškoti. Būtent lietuviams emigrantams buvo priskiriamos visos ydos – jie ir tėvynės išdavikai, ir vien savo interesų paisantys materialistai, kurie Lietuvai mokesčių nemoka ir niekuo prie jos gerovės neprisideda, bet Lietuvoje sukurtomis gėrybėmis naudojasi.

Šis perskyrimas į bloguosius emigrantus ir geruosius, Lietuvoje likusius, dar gyvas, dar blyksteli apžvalgininkų ar politikų lūpose ir sukelia anoniminių internetinių komentatorių įniršį. Bet regis, „blogųjų emigrantų“ įvaizdžio korta išeikvota ir netgi pereikvota, nes išvykusiųjų tiek daug, jog kiekvienas Lietuvoje likusysis jau turi emigravusių giminaičių, draugų ar pažįstamų, tad abstraktų įvaizdį pamažėl nurungė konkrečios patirtys ir suvokimas, jog emigranto dalios paragauti gali tekti ir jiems patiems.

Betgi ar galima apsieiti be „blogiečių“? Jie turi būti, jie privalo būti surasti ar išrasti, kažkas turi būti kaltas dėl to, kad Lietuvoj gyventi bloga.

Straipsnio puslapiai:

- Zita Čepaitė

Anglija.lt

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas