Ž. Mauricas: lietuviai nepagrįstai smarkiai išsigandę (2)

(Puslapis 1 iš 3)


Simono Švitros (Fotodiena) nuotr.

Justas Gavėnas / ekt.lt

2012-11-29 09:29

Interviu su „Nordea Bank Lietuva” vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu.

Justas Gavėnas, EKT: Viešojoje erdvėje šiuo metu vyrauja dvi priešingos nuomonės, susijusios su ekonomikos vystymosi perspektyvomis. Vieni teigia, kad turime ruoštis antrajai recesijos bangai, tuo tarpu kiti neįžvelgia ekonomikos lėtėjimo požymių. Kaip Jūs vertinate artimiausių kelerių metų ekonomikos vystymosi perspektyvas?

Žygimantas Mauricas: Šiuo metu vienintelis stabilus dalykas pasaulio ekonomikoje yra nestabilumas. Tačiau, kai nestabilumas tampa stabilus, ilgainiui jis nebėra toks bauginantis, o netgi priešingai – tampa ganėtinai pageidautinas. Taip yra todėl, kad ekonomikai itin didelę įtaką daro šios 2 žmonių emocijos: baimė ir godumas. Jei nebebūtų antrosios recesijos bangos baimės, gyventojai ir įmonės pradėtų perdėm optimistiškai vertinti savo ateities finansines perspektyvas, o tai skatintų perteklinį išlaidavimą ir spekuliacinių investicijų burbulą. Gali skambėti kiek paradoksaliai, tačiau tą minutę, kai visi patikėsime, kad ekonominės recesijos grėsmės nebėra – padėsime pamatą antrajai recesijos bangai. Perfrazuojant senovės romėnų posakį "nori taikos – ruoškis karui", šių dienų ekonominę padėtį puikiai apibūdina sakinys: "nori stabilios ekonomikos – ruoškis recesijai". Taigi, kol visi ruošiasi antrajai recesijos bangai – jos ir nebus. Praeityje "tikėtinų recesijų" buvo išties labai mažai – dažniausiai recesijos atsitikdavo dėl ko nors labai nelaukto ir netikėto. Štai šveicarai mėgsta pabrėžti, kad yra labai skurdi valstybė, nes neturi jokių žemės resursų ir priėjimo prie jūros, todėl privalo sunkiai dirbti, per daug neišlaidauti ir visada būti pasiruošę galimiems nesklandumams – būtent tai ir padeda jiems išvengti recesijų <...>.

Lietuviai, deja, nemoka taip gerai valdyti savo emocijų: vieną vakarą diskusijos verda apie tai, kiek laiko beliko, kol pasivysime skandinavus, o kitą rytą – jau apie tai, kada iš Lietuvos emigruos paskutinis gyventojas (o kokia dar gali būti kalba apie ekonomiką be gyventojų). Šiuo metu lietuviai vis dar yra nepagrįstai smarkiai išsigandę, tad egzistuoja grėsmė, kad išsipildys "ko bijosi, tas ir bus" scenarijus. Didžiosios depresijos metu JAV prezidentas B. F. Ruzveltas savo inauguracinėje kalboje pasakė, kad "vienintelis dalykas, kurio šiuo metu reikia bijoti yra pati baimė". Būtent baimė šiuo metu ir yra pagrindinė Lietuvos problema, nes blogos mintys kuria blogas kalbas, blogos kalbos kuria blogus darbus, blogi darbai kuria blogą rezultatą, o blogas rezultatas skatina dar blogesnes mintis ir taip "blogu minčių – blogų rezultatų" ratas užsisuka.

Vyriausybė ir centrinis bankas turėtų palaikyti gyventojų "emocinį balansą": kai padėtis gera – gąsdinti gyventojus, o kai bloga – juos drąsinti. Tačiau Lietuvoje viskas buvo daroma "aukštyn kojomis", todėl ir patyrėme tokias metamorfozes nuo Baltijos tigro iki iš medžio iškritusio kačiuko. Lietuvos ekonomikos plėtra priklausys nuo naujos vyriausybės sugebėjimo palaikyti tinkamą gyventojų "emocinį balansą" – tiek kalbomis, tiek ir konkrečiais darbais..

Justas Gavėnas, EKT: Ar sutinkate su teiginiu, kad Lietuvos ekonomikos garvežys yra eksportas?

Žygimantas Mauricas: Valstybės žurnalo straipsnyje "Pasaka apie tris paršiukus: Litnifą, Latnafą ir Estnufą" įvertinau, kaip Baltijos šalims sekėsi kovoti su ekonomine krize. Palyginęs pagrindinius Lietuvos, Latvijos ir Estijos tvaraus ekonomikos augimo rodiklius padariau išvadą, kad Lietuvai, deja, sekėsi prasčiausiai kovoti su ekonomine krize ir ji yra mažiausiai pasirengusi atlaikyti galimai ateisiančią antrąją ekonominės krizės bangą. Visgi, tvaraus eksporto augimo kategorijoje Lietuva yra nepralenkiama lyderė Baltijos šalyse ir būtent eksportas išvadavo ir tebevaduoja Lietuvą iš ekonominės krizės nasrų.

Visų pirma, Lietuvos eksportuotojai rodo įspūdingus rezultatus tiek dėl augančio Lietuviškos kilmės eksporto į Vakarų Europą, tiek dėl reeksporto į Rusiją bei kitas NVS šalis. Pagrindiniu eksporto varikliu yra "tradicinės" pramonės šakos: baldų, maisto ir žemės ūkio produktų. Tačiau ne ką prastesnius eksporto augimo rezultatus demonstruoja ir metalo gaminių, vaistų bei chemijos pramonės įmonės. Lietuvos eksportas taip pat yra gerai diversifikuotas tiek geografiniu, tiek ir sektoriniu aspektu. Pavyzdžiui, Estijos gamintojai didelę dalį savo produkcijos eksportuoja į Skandinavijos šalis, todėl yra labai priklausomi nuo šio regiono ekonominės būklės. Lietuvos gamintojai, priešingai, nėra priklausomi nuo vienos ar kitos šalies, tad 1997 – 1998 metų Rusijos krizės scenarijus neturėtų pasikartoti. Be to, Lietuvos eksporto struktūra yra labai marga ir žvelgiant iš produktų prizmės – vienintelis nerimą keliantis dalykas yra gana didelė priklausomybė nuo Orlen Lietuva naftos produktų eksporto, kurie sudaro apie ketvirtadalį viso Lietuvos eksporto <...>.

Vertinant ateities perspektyvas eksportas ir toliau turėtų išlikti pagrindiniu Lietuvos ekonomikos varikliu. Optimizmo suteikia ir tai, kad visiems pagrindiniams Lietuvos eksporto partneriams (Vokietijai, Švedijai, Lenkijai, Rusijai, Latvijai ir Jungtinei Karalystei) 2013 ir 2014 metais yra prognozuojamas ekonomikos augimas, tad didžiausi iššūkiai Lietuvos eksportuotojams išliks kvalifikuotų darbuotojų stoka ir nepakankamos investicijos į gamybinius pajėgumus.

Justas Gavėnas, EKT: Koks euro zonos ir euro vystymosi scenarijus labiausiai tikėtinas? Tarptautinė reitingų agentūra "Standard & Poor's" sumažino Ispanijos skolinimosi reitingą, Graikijos situacija taip pat nekelia didelio pasitikėjimo...

Žygimantas Mauricas: Europa šiuo metu priėjo kryžkelę ir turi pasirinkti vieną iš 2 kelių: arba didesnę integraciją, arba dezintegraciją. Pirmuoju atveju tai reikštų solidarumu grįstą Jungtinių Europos Valstijų sukūrimą, o antruoju – grįžimą prie individualizmo ir tarpusavio priešpriešos. Europa nebegali sau leisti eiti trečiuoju - "laiko tempimo" keliu, nes Europos šalys juo eina nevienodu greičiu: "išsivysčiusios" Šiaurės ir Centrinės Europos šalys ir "besivystančios" Rytų Europos šalys rodo gana neblogus ekonomikos augimo rezultatus, tačiau "vystančios" Pietų Europos šalys toliau grimzta į recesiją. Augantis skirtumas tarp šiaurės ir pietų dar labiau didins įtampą Europos sąjungos viduje, o kai kurios šalys šios įtampos gali ir neatlaikyti...

Lietuvai būtų parankiau, jei Europa pasirinktų pirmąjį - didesnės integracijos, kelią.

"Vienas už visus – visi už vieną" principas leidžia mažoms šalims įgauti daugiau svorio ir derėtis su savo užsienio prekybos partneriais kaip lygus su lygiais <...>.

Be stiprios ir vieningos Europos pagalbos Lietuva taptų dar labiau pažeidžiama ir izoliuota. Deja, Europą suvienyti gali tik stiprus lyderis, kurio šiuo metu Europa neturi. Visų akys krypsta į Vokietiją, tačiau ji dar nuo antrojo pasaulinio karo laikų vengia prisiimti bet kokį lyderio vaidmenį Europoje. Prancūzai taip pat netrokšta dideliu noru lyderiauti, o Britai – niekada ir netroško. Istoriškai JAV būdavo itin suinteresuota turėti stiprią ir vieningą Europą, tačiau Obama šiuo metu visą dėmesį skiria JAV vidaus problemų sprendimui.

Taigi šiuo metu labiausiai tikėtinas euro zonos vystymosi scenarijus yra "laiko tempimo" scenarijus, kuris Europai "padovanos" kelerius metus ekonominės stagnacijos. Be to, Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir Europos sąjungos tikimybė didėja. Anksčiau Europoje vyravo "domino" teorija, kuri teigė, jog pasitraukus vienai valstybei, kaip kortų namelis subyrės ir visa Europa, tad jokiu būdu negalima leisti Graikijai palikti Euro zonos. Tačiau šiuo metu sparčiai populiarėja "silpniausios grandies" teorija, kuri sako, jog grandinėje pašalinus silpniausią jungtį visa grandinė sustiprėja, nes visos grandinės stiprumą apsprendžia jos silpniausioji vieta. Tad labiausiai tikėtina, jog po dviejų metų Euro zona bus, tačiau bus silpna ir kamuojama ekonominės stagnacijos, bus be Graikijos ir su Latvija".

Justas Gavėnas, EKT: Istoriškai prisijungimas prie euro zonos Lietuvai buvo vienas iš strateginių tikslų, tačiau pastaruoju metu kalbos apie Euro įsivedimą pritilo. Ar Jūs manote, kad Lietuvai įsivesti eurą yra naudinga?

Žygimantas Mauricas: Lito kursas jau daugiau negu 10 metų yra susietas su euru pastoviu 3,4528 lito už eurą kursu, tad galima sakyti, kad Lietuva faktiškai jau visą dešimtmetį yra euro zonos narė. Visgi, teisiškai mes vis dar turime savo valiutą, tačiau būkime sąžiningi sau ir pripažinkime, kad naudos iš jos turime labai mažai. Kone vienintelis lito privalumas yra galimybė jį kada nors ateityje devalvuoti. Tačiau valiutos devalvacija Lietuvai sukeltų daugiau rūpesčių negu naudos, tad toks scenarijus yra išties mažai tikėtinas. Juk devalvavus valiutą akimirksniu pakiltų benzino, dujų, elektros, automobilių bei kitų importuojamų prekių kainos, tad tokia naujiena neabejotinai padidintų skurdą, socialinę atskirtį bei sukeltų socialinius neramumus. Be to, didžioji dalis paskolų yra paimta eurais, tad devalvavus litą gyventojus ir verslą prislėgtų didesnė paskolų našta. Tereikia prisiminti 2009 metus, kuomet ekonominės krizės įkarštyje, sandoriuose neretai būdavo įrašoma, kad lito devalvavimo atveju, bus atsiskaitoma pagal anksčiau galiojusį lito ir euro kursą. Šiuo metu tiesioginę naudą iš lito gauna tik valiutų keityklos ir bankai, kasmet uždirbdami milijonus litų pajamų iš valiutos keitimo mokesčių.

Straipsnio puslapiai:

- Justas Gavėnas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas