Ž. Šilėnas: monopolistas nepakenčia kontrolės


Asmeninio archyvo nuotr.

Žilvinas Šilėnas / Ekonomika.lt

2010-11-30 09:52

Konkurencijos priežiūros institucijos Lietuvoje karts nuo karto „sublizga“ bausdamos privačias įmones.

Konkurencijos taryba gali išrašyti tūkstantines baudas dekupažo priemonių pardavėjams, bet yra bejėgė prieš konkurenciją akivaizdžiai ribojančius valdžios sprendimus. Visiems rūpimos degalų kainos Lietuvoje aukštos ne dėl privačių įmonių, o dėl valdžios sprendimų: didelių mokesčių ir konkurencijos ribojimo.

Lietuvoje mokesčiai sudaro daugiau nei pusę degalų kainos. Apie 40 proc. – degalų gamybos kaina, apie 7–8 proc. – mažmeninės prekybos (degalinių) marža. Taigi pagrindinis aukštų kainų kaltininkas yra ne OPEC, ne degalų gamybos ar pardavimo įmonės, o valdžia, kuri priverčia už labai reikalingą prekę mokėti dvigubai daugiau. Tiesa, vietinė valdžia dabar gudri – slepiasi už Europos Sąjungos (ES) direktyvų ir Briuselio numatytų minimalių akcizų. Nepaisant „slėpynių“, akcizas benzinui 26 ct didesnis nei liepia ES. Taigi ir litras benzino – 26 ct brangesnis, (ar net 38 ct, jei skaičiuoti iki 2011 metų, tuomet galimą taikyti išimtį).

Slepiantis po kita ES direktyva – ribojamas degalų importas. Norinčioms importuoti ir pardavinėti degalus įmonėms reikia kaupti privalomas atsargas. Tai reglamentuojanti direktyva aiškiai sako, kad atsargas galima kaupti bet kurioje ES šalyje, t. y. ten, kur įmonėms pigiau ir patogiau. Lietuvoje iki šių metų rugpjūčio pabaigos buvo skelbiama, kad ES šalyse galima laikyti ne daugiau nei 10 proc. atsargų. Nuo rudens Lietuvos valdžia užsienyje leido laikyti jau 30 proc. atsargų. Tai – geras žingsnis, bet kodėl neleidžiama visų (ar didžiosios dalies) atsargų laikyti ES šalyse? Toks sprendimas nieko nekainuoja, nesukelia neigiamų pasekmių ir gali keliais centais atpiginti degalus.

Negana to, valdžia sugalvojo ir kitų apribojimų importui. Kuro kokybės standartai Lietuvoje –aukštesni nei aplinkinėse ES šalyse. Todėl laisvai importuoti pigesnį benziną, pavyzdžiui, iš Latvijos įmanoma tik nuo gegužės iki rugsėjo (kitais mėnesiais Latvijoje pardavinėjamas benzinas neatitinka Lietuvos nustatytų standartų). Su dyzelinu situacija dar prastesnė. Skirtingai nei Lietuvoje, valdžia Latvijoje, Švedijoje, Danijoje ar Norvegijoje apskritai netaiko privalomų kuro standartų. Visa tai reiškia, kad Lietuvos valdžia nepagrįstai užkerta kelią konkurencijai ir galimybėmis pasinaudoti ES rinka. To pasekmė – brangesni degalai.

Tokių istorijų, kuomet konkurencijos stabdis yra ne privačios įmonės, o valdžia, Lietuvoje apstu bet kokioje ūkio šakoje. Dar blogiau – valdžia nepavaldi jokioms konkurencijos priežiūros institucijoms. Natūralu. Didžiausias „monopolistas“ nepakenčia kontrolės.

 

- Žilvinas Šilėnas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas