„Žalgirio“ stadiono skandalas: neteisėtos sutartys ir signalas kitiems investuotojams?

(Puslapis 1 iš 4)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Žalgirio stadionas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-02-28 18:23

200 milijonų eurų. Tiek turėjo siekti „Hanner“ bendrosios investicijos į dabar jau griuvėsiais belikusio „Žalgirio“ stadiono plotą bei gretimus sklypus. Tačiau prokuratūra pripažino – nuomos sutartyje yra pažeidimų. Tad situacija tampa valstybinės reikšmės klausimu. Kaip iš vis buvo sudaryta sutartis su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) ir kokį signalą siunčiame kitiems investuotojams?

Vilniaus apygardos prokuratūra pranešė, kad NŽT turės nutraukti ne tik buvusio „Žalgirio“ stadiono sklypo nuomos sutartį, bet ir šalia esančio sklypo, kur šiuo metu įgyvendinamas daugiabučių projektas „Pilies apartamentai“. Tad vieno turtingiausių Lietuvos žmonių Arvydo Avulio valdoma „Hanner“ klimpsta, visoje 8 hektarų teritorijoje vykdomi darbai turės būti stabdomi.

„Teritorijoje yra keli žemės sklypai. Vasario 1 dieną yra priimtas prokuroro nutarimas reikalauti pašalinti pažeidimus ir analogiškai kreiptasi į NŽT dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. NŽT per 20 darbo dienų turim imtis veiksmų ir informuoti Prokuratūrą, o kadangi dar laikas nepraėjo, tai Prokuratūra nereikalauja. Nutarimas priimtas dėl to, kad ten buvęs statinys yra nugriautas ir yra pastatyti ar statomi kiti statiniai

Sklypai išnuomoti ne aukciono būdu esamiems statiniams eksploatuoti. Kadangi buvo pažeistas žemės naudojimo būdas, taip pat buvo leista griauti esamus statinius ir jie pradėti griauti, todėl nuspręsta kreiptis į NŽT, kad ji pašalintų pažeidimus – nutrauktų valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą“ – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Eidivalda Meškienė.

Prokurorės teigimu, nugriovus senus statinius, po jais esanti valstybinė žemė gali būti išnuomota tik aukcione. „Hanner“ galėjo likti sklypų savininke tik tuo atveju, jei seni statiniai nebūtų nugriauti.

NŽT pati palaimino šį sandorį, o dabar apsimeta?

Vilniaus savivaldybė kol kas laikosi pirminės vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio išsakytos pozicijos – sprendimas nutraukti sutartį apsunkina planus pertvarkyti miestą, taip pat atbaido potencialius investuotojus.

„Mes vertiname neigiamai, kadangi tokiu būdu yra sudaromos didžiulės kliūtys centrinių miesto dalių konversijai. Bet kuri gamykla, kuri šiuo metu veikia miesto centre, mes niekaip neskatinsime, kad ji išsikeltų į užmiestį ir mes vystytume ten kitokią veiklą. Tokių teritorijų yra labai daug, su tokia situacija jau susidūrė ir Kaunas, ir Klaipėda. Tai pirmas toks rimtas atvejis Vilniuje. Iš principo susiformuoja tokia situacija, kad esame labai pavojinga užsienio investicijoms šalis, nes nusipirkus nuomojamą turtą (iš valstybės – BNS), jį norint pakeisti, rekonstruoti, padaryti veiklą, bus kvestionuojama žemės nuoma.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas