Žalieji Lietuvą gąsdina naujais baubais

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Gediminas Stanišauskas / valstietis.lt

2013-06-23 13:00

Miškų įstatymo šalininkai nutyli apie galimą korupciją vietos valdžios institucijose, nors remiasi logiškais argumentais. Seimui priėmus Miškų įstatymo pataisas, kuriomis leista plėsti gyvenamąsias teritorijas į miškus, aplinkos išsaugojimu susirūpinę žalieji teigia, kad, Prezidentei pasirašius įstatymą, dar labiau išplis korupcija, o rekreacinėse teritorijose iškils valdininkų vilos.

Apkaltino miškų niokojimu

Antradienį Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas, pagal kurias kai kurios savivaldybės galės plėsti gyvenvietes, iškirtus miškus. Kol kas Prezidentė dar nepasirašė šio įstatymo, tačiau Lietuvos žaliųjų partija (LŽP) jau apkaltino parlamentarus skatinant dar didesnę korupciją.

LŽP aiškina, kad, įsigaliojus pataisoms, bus niokojami miškai, nes juose bus leista kasti ir naudingąsias iškasenas. „Motyvai, kad iš užsienio grįžta nuskurdę emigrantai ir dėl to negali gyventi mieste, todėl norėtų įsikurti miškuose, skamba, švelniai tariant, nerimtai“, – sakė L.Balsys. Seimo nario ir LŽP pirmininko žiniomis, Lietuvoje netrūksta žvyro šiuo metu veikiančiuose karjeruose, todėl keisti įstatymo nereikėjo. „Tik tuo atveju, jei staiga mūsų pramonė pritrūktų smėlio ir žvyro, galėtume kelti klausimą apie miškus. O kol kas jokio poreikio tam nebuvo“, – aiškino jis.

L.Balsys mano, kad, vadovaujantis pataisomis, bus leista bet kam kirsti mišką. „Po to tas karjeras kažkam pasirodys neperspektyvus, bet miško tuo metu jau nebus“, – pabrėžė jis. Ir nors įstatyme numatyti įvairūs saugikliai bei kompensaciniai mechanizmai valstybei, pasak L.Balsio, kontroliavimas gali kainuoti brangiau, nei bus naudos. Prieš šio įstatymo priėmimą LŽP aršiai kritikavo Visagino AE projektą ir priešinosi skalūninių dujų žvalgybai bei išgavimui Lietuvoje.

Atvėrė kelią statyboms giriose

Įstatymų pataisų projektą Parlamentui teikė Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas. Jis aiškino, kad Miškų įstatymo pataisų ypač prašė Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas. „Jis jau 9 metus kėlė šią problemą, nes reikia suprasti, kad kai kuriuose rajonuose, be miško, yra dar ir žmogus, kuriam būtina kažkur apsigyventi“, – argumentavo A.Salamakinas.

Varėna esą apsupta miškų ir, nepakeitus jų paskirties, miesto plėtra neįmanoma. Dažnai ši problema kyla ir gyventojams, kuriems vietoje mieste kadaise turėtų 15–16 arų žemės buvo atlyginta mišku. „Žmogus iki šiol negalėjo pasistatyti namo miške, nes įstatymai tai draudė“, – aiškino A.Salamakinas. Įstatymo pataisose numatyta, kad plėsti gyvenamąsias teritorijas bus galima tik tokiose savivaldybėse, kurių miškingumas – per 50 proc. ir kuriose neįmanoma plėtra ne miško paskirties žemėje.

Straipsnio puslapiai:

- Gediminas Stanišauskas

valstietis.lt

Close

Šventiniam apsipirkimui artėjant: kuris prekybos tinklas siūlo pigiausias prekes?

 Įpusėjus gruodžiui ir laukiant Kalėdų bei Naujųjų, pirkėjai ima ruoštis didžiajam šventiniam apsipirkimui. Savo ruožtu prekybos tinklai vilioja pirkėjus įvairiomis kalėdinėmis nuolaidomis ir siūlo kuo įvairesnį prekių ...

Kalėdos gali apkarsti: išvydusi žaislų kainas mama net žagtelėjo

 Iki žiemos švenčių liko dvi savaitės. Prekybos centrai - sausakimši pirkėjų. Tačiau šie išvydę kainas net žagteli. Sparčiai auga maisto produktų, avalybės, rūbų, o žaislų kainos jau katastrofiškai didelės. ...

Darbdavių pečius užgriuvo „Sodros“ našta: teks atleisti darbuotojus ir kelti kainas

 Seimo sprendimas nustatyti socialinio draudimo įmokų „grindis“ ne juokais sukėlė sumaištį tarp darbdavių. Nors darbuotojas dirbs ir ne pilnu etatu, „Sodrai“ įmokas už jį reikės mokėti nuo minimalios mėnesio ...

Kiti metai taromatų sistemoje: ar pasikeitę tarifai nuguls į produktų kainą?

 Prieš mažiau nei dvejus metus Lietuvoje startavusi taromatų sistema jau pasiekė 2020 metams iškeltus tikslus. Naujus metus ruošiamasi pasitikti su naujais tarifais gėrimų gamintojams bei importuotojams. VšĮ ...

Pasaulio pabaiga Lietuvai 2000-aisiais neatėjo, bet ar neateis ji 2020-aisiais?

 Skeptikai Lietuvai eilinę pasaulio pabaigą prognozuoja po 2020-ųjų, kai baigsis ES parama. Kad šis scenarijus neišsipildytų, būtina ruoštis jau dabar, sako banko „Luminor“ analitikai. Tačiau trumpojo ...

Pasiūlė, kaip ištraukti žmones iš šešėlinės nuomos, o tuo pačiu galėtų mažėti ir kaina

 Nuomos rinka Lietuvoje ir toliau klesti – nerasdami, kur investuoti lietuviai perka nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoja. Tačiau ne vienas pasirenka tai daryti šešėlyje. NT ekspertai turi paisūlymų, kaip galėtų mažėti tiek ...

Turtingiausių Lietuvos moterų TOP 20. Kas paveldėjo, o kas užsidirbo?

Nors Lietuvoje skaičiuojama 500 žmonių, kurių turtas viršija 2,1 mln. eurų, iš jų moterų – tik 81. O ir pažiūrėjus į turtingiausiųjų moterų dvidešimtuką matyti, kad dauguma jų – paveldėtojos arba bendraakcininkės. ...

Į Lietuvos turtingiausiųjų sąrašą patekusiųjų naujokų TOP

 Žurnalas „TOP 500” skelbiantis turtingiausius Lietuvos žmones šiais metais įtraukė 36 naujokus. Naujienų portalas tv3.lt pateikia turtingiausiųjų naujokų dešimtuką. Žurnale skaičiuojama, kad bendras 500 ...

Tiksintis laikas: kada Vilniuje teks griauti senuosius namus?

Vilnius – besiplečiantis miestas galintis pasigirti tuo, kad gyventojų skaičius čia nemažėja. Tačiau jau dabar gatves sustingdo kamščiai, tad ar yra dar galimybių šiam miestui plėstis centre, o ne užmiestyje? Analitikai ...

Lietuvos bankas praneša apie grėsmes NT rinkoje: didesni mokesčiai ir spekuliantų stebėsena

Ilgą laiką stabiliai vertinta nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pradeda neraminti. Kaip praneša Lietuvos bankas, nors naujausi nekilnojamojo turto (NT) kainų lūkesčiai pastaruoju metu yra atsargesni, rinka kaista tiek nuo antrinio būsto ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas