Ženevos susitarimas – daug triukšmo dėl nieko (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Alloverpress nuotr.

Viktor Denisenko

2014-04-30 14:17

Ženevos susitarimas, pasiektas balandžio viduryje, turėtų padėti normalizuoti situaciją Ukrainoje, tačiau yra rimtų abejonių, kad šis dokumentas iš tikrųjų galėtų pakreipti reikalus į gerąją pusę. Kiekviena iš susitarimo dalyvių turėjo savo tikslų, kurie nebūtinai sutapo su kitų susitarimo šalių tikslais. Pasirašytame dokumente sudėlioti visi tokioje situacijoje reikalingi „teisingi“ žodžiai, tačiau politikos apžvalgininkai pažymi, kad susitarimas iš esmės yra tuščias ir beprasmis, o gal net žalingas svarbiausiaijo dalyvei – Ukrainai.

Susitarimu pasiekta pozicija labiausiai turėtų būti patenkintas Vakarų pasaulis. Tokio pobūdžio susitarimai yra civilizuotas būdas spręsti konfliktus ir kitas sudėtingas situacijas, bet tik su viena sąlyga – jei susitarimo dalyviai laikosi savo įsipareigojimų. Tačiau kaip tik šis aspektas ir gali paversti Ženevos dokumentą niekiniu ar net žalingu.

Bet kuriuo atveju geriausia aptarti viską iš eilės.

Ženevos susitarimo tekstas yra paviešintas. Iš esmės tai nedidelės apimties deklaratyvaus pobūdžio dokumentas, aprašantis esmines numanomo normalizacijos kelio gaires.

Ženevos susitikimo dalyvės, t. y. JAV, Europos Sąjunga, Ukraina ir Rusija, susitarė, kad turi būti žengti žingsniai, kurie nutrauktų konflikto eskalavimą ir leistų užtikrinti visų Ukrainos piliečių saugumą. Visi konflikto dalyviai turėtų susilaikyti nuo smurto ir provokacijų, užkirsti kelią rasizmui, ekstremizmui, religinei neapykantai, įskaitant ir antisemitizmą. Taip pat turi būti nuginkluotos visos neteisėtos ginkluotos grupuotės, o jų kovotojai turi palikti užimtus pastatus.

Visiems kovotojams, kurie savo noru sudės ginklus, pažadėta amnestija – išskyrus tuos, kurie įvykdė sunkius nusikaltimus.

Susitarime taip pat akcentuota plataus masto nacionalinio dialogo būtinybė Ukrainoje. Šis dialogas turėtų atspindėti visų Ukrainos regionų interesus ir lemti bendrą sutarimą dėl politinės sistemos pokyčių.

Susitarimo ir jame numatytų priemonių vykdymą pavesta prižiūrėti specialiai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijai.

Tačiau vargu ar kas nors galėtų rimtai tikėtis, jog tokio pobūdžio susitarimas gali išspręsti sudėtingą situaciją Ukrainoje. Pirmiausia tenka konstatuoti, kad susitarime yra pernelyg daug spragų. Didžiausia jų – tai, kad niekaip neįvardijamas ir neapibrėžiamas Rusijos vaidmuo Ukrainos įvykiuose. Taip pat nėra nė žodžio apie Krymą, čia galima įžiūrėti akivaizdų bandymą įteisinti Maskvos įvykdytą Krymo aneksiją.

Daug kritikos šiam susitarimui savo tinklaraštyje pažėrė buvęs Vladimiro Putino patarėjas, o dabar jo aršus oponentas Andrejus Ilarionovas. Jo teigimu, pasirašydama šį susitarimą Ukraina iš esmės sutiko, kad į jos vidinius reikalus būtų kišamasi iš šalies. A. Ilarionovo manymu, susitarimas byloja, jog Kijevas susitaiko su „išorinio valdymo“, kurį jam primeta Vakarų pasaulio valstybės ir Rusija, situacija. Buvęs V. Putino patarėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog dokumente nekalbama apie Rusijos agresiją ir nėra reikalavimo išvesti iš Ukrainos teritorijos Rusijos karines pajėgas, nors iš tikrųjų tai turėtų būti esminis ir principinis susitarimo punktas. A. Ilarionovas kritikuoja ir sprendimą amnestuoti vadinamuosius separatistus.

Straipsnio puslapiai:

- Viktor Denisenko

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas