Žilvinas Šilėnas. Atsargiai – valdiškas verslas

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2017-07-18 17:28

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim.

Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai šokdino Seimą, vyriausybę, darė įtaką Seimo nariams? Supratote, kad miškininkų vežimas protestuoti prie Seimo yra akivaizdi manipuliacija? Lengviau atsipūtėte, kai Seimas pagaliau balsavo už urėdijų reformą?

Urėdijos yra smulkmena palyginus su savivaldybės įmonėmis. Urėdijų yra 42, savivaldybių įmonių 6 kartus daugiau – apie 250 (2012 duomenimis). Urėdijose dirba apie 4000 žmonių, savivaldybės įmonėse – penkis kartus daugiau, apie 20 000.

Be to, urėdijų tiesioginė veikla paprasta akimi nelabai matoma. O savivaldybės įmonės tiesiogiai daro įtaką kiekvieno rinkėjo gyvenimui. Nuo šilumos kainos iki išasfaltuotų kiemų. Nuo nupjautos žolės iki daugiabučių renovacijos. Kuomet mero perrinkimas nemaža dalimi priklauso nuo šių dalykų, noras asmeniškai kontroliuoti savivaldybės įmonių veiklą ne vieno mero širdyje pažadina vidinį „Lukašenką“. Juk kaip smagu paskambinti savivaldybės įmonei ir garsiai paliepti užlyginti kokią duobę.

Urėdijas bent riboja jų veiklos sritis – miškas ir mediena. Tuo tarpu savivaldybės įmonės gali užsiimti bet kuo. Nori pardavinėti knygas – prašau. Prižiūri gatves, bet panorai užsiimti daugiabučių priežiūra – pirmyn. Reikia etatų nusipelniusiems partijos žmonėms? Rinkitės pareigybę vienoje iš savivaldybės įmonių.

Savivaldybės teritorijoje iš esmės visas taisykles nustato pati savivaldybė. Esate smulkus verslininkas ir bandysite įrodyti, kad savivaldybė specialiai išstūmė jūsų verslą iš rinkos tam, kad palengvintų sąlygas savivaldybės įmonei? Sėkmės. O jei ir po kokių dvejų metų įrodysite – kas iš to. Laiko neatsuksi atgal, klientų nebeatgausi ir, tikėtina, jau būsi bankrutavęs.

Jei valstybės įmones bent bandoma centralizuotai valdyti, tai savivaldybių įmonės yra tų savivaldybių reikalas. Savivaldybės įmonės atsiskaito ne Seimui ir ne Vyriausybei, o savivaldybės administracijai. Mano vasalo vasalas nėra mano vasalas.

Tad, jei jus neramino urėdų įtaka politikams, Seimo nariams, tai potenciali savivaldybės įmonių įtaka turėtų šiurpinti.

Pažiūrėkime į du nesenus įvykius, kur ši įtaka buvo akivaizdi.

Gegužės mėnesį Seimas atmetė Prezidentės veto (o tai nutinka retai) ir leido savivaldybėms pirkti paslaugas be konkurso iš savivaldybėms priklausančių įmonių. Tai reiškia, kad savivaldybė, pvz., gatvių valymą gali pirkti iš savo įmonės, nepatikrinusi, ar galima pigiau. Neaišku už kokią kainą, o svarbiausia – be jokio konkurso. Tarsi leistų savo asmeninius, o ne mokesčių mokėtojų pinigus (beje, spėju, kad jei leistų asmeninius pinigus, tai tikrai pasidomėtų, ar nėra pigiau).

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas