Žilvinas Šilėnas. Cukraus mokestis – per kišenę vartotojams

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Žilvinas Šilėnas

2017-07-20 17:42

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja.

Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. Už tai sumokėtų vartotojai. Joks tai ne cukraus mokestis. Tai elementarus mokestis saldaus maisto valgytojams.

Kas bus apmokestinta? Bandelės? Saldainiai? Sausainiai? Produktai, kurie saldūs? Ar produktai, kuriuose daug cukraus? Ar tik produktai, kuriuose pridėta cukraus? Medus nebus apmokestintas? O spanguolės cukraus pudroje bus? Ar bus apmokestinti vaisvandeniai? O sirupas, iš kurio galima pasigaminti vaisvandenius pripylus vandens? Ir galiausiai kaip pats fasuotas cukrus – bus ar nebus apmokestintas?

Nepaisant to, kokie produktai bus pasirinkti, šis mokestis yra pagrįstas įsitikinimu, kad, jei valdžia pabrangins maisto prekes, žmonės tų prekių pirks mažiau. Logikos yra, bet ji baisi ir ciniška.

Žmonėms, kurių pajamos yra didelės, saldainių kaina nėra ta priežastis, kodėl jie juos valgo ar ne. O žmonėms su žemomis pajamomis, kaina tikrai gali būti pagrindinis veiksnys, kiek saldumynų jie išgalės nupirkti šeimai.

Sena ekonominė tiesa, kad į maisto kainų padidėjimą labiausiai reaguoja tie, kurie gauna mažiausias pajamas. Galima prognozuoti, kad šis mokestis jei ką ir paveiks, tai – sunkiausiai besiverčiančiuosius. Bet būtina paklausti, ar valdžia tikrai turi didinti kainas šalyje, kurios gyventojai didėjančias kainas įvardina kaip vieną iš trijų didžiausių problemų?

Koks gi valdžios tikslas? Kad žmonės valgytų mažiau? Ar, kad žmonės vietoje sausainių pirktų obuolius? Norint pasiekti, kad vietoje šokolado pirktum obuolius reikėtų labai smarkiai padidinti saldumynų kainas. Taip yra todėl, kad obuoliai nėra geri saldumynų pakaitalai.

Paprastai tariant, galima apmokestinti šokoladą ir sausainius, bet žmonės nepradės vietoje šokolado pirkti obuolių. Dauguma, greičiausiai, pirks pigesnį šokoladą.

Žinoma, tie, kam labai striuka su pinigais gal apskritai nebegalės įsigyti saldumynų. Bet ar tai yra valdžios tikslas? Kad nepasiturintys neįpirktų apmokestintų produktų?

Nereikia atmesti galimybės, kad valdžia, tiesiog imsis kokios nors parodomosios akcijos. Pavyzdžiui, apmokestins labai siaurą prekių grupę, pvz., gazuotus vaisvandenius, o negazuotų saldžių gėrimų nelies. Kas nutiks? Dalis žmonių ir toliau pirks gazuotus gėrimus už aukštesnę kainą, dalis pirks pigesnius gazuotus gėrimus, dalis vietoje gazuotų rinksis negazuotus saldžius gėrimus. Taip nutiko Meksikoje: įvedus vaisvandenių mokestį šiek tiek sumažėjo apmokestintų gėrimų vartojimas, bet išaugo kitų, daug kalorijų turinčių gėrimų vartojimas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

Tyrimas: kiek kainuoja laidotuvės ir kurio miesto gyventojai išleidžia daugiausiai?

 Dar visai neseniai į paskutinę kelionę išlydintys artimąjį mūsų šalies gyventojai laidotuves organizuodavo labiau atsižvelgdami į tai, „ką žmonės pasakys“. Todėl ir stengdavosi, kad laidotuvės būtų kuo prabangesnės, ...

Atlyginimų statistika Lietuvoje atskleidė, kieno padėtis prasčiausia

 Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas