Žilvinas Šilėnas. Cukraus mokestis – per kišenę vartotojams

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Žilvinas Šilėnas

2017-07-20 17:42

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja.

Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. Už tai sumokėtų vartotojai. Joks tai ne cukraus mokestis. Tai elementarus mokestis saldaus maisto valgytojams.

Kas bus apmokestinta? Bandelės? Saldainiai? Sausainiai? Produktai, kurie saldūs? Ar produktai, kuriuose daug cukraus? Ar tik produktai, kuriuose pridėta cukraus? Medus nebus apmokestintas? O spanguolės cukraus pudroje bus? Ar bus apmokestinti vaisvandeniai? O sirupas, iš kurio galima pasigaminti vaisvandenius pripylus vandens? Ir galiausiai kaip pats fasuotas cukrus – bus ar nebus apmokestintas?

Nepaisant to, kokie produktai bus pasirinkti, šis mokestis yra pagrįstas įsitikinimu, kad, jei valdžia pabrangins maisto prekes, žmonės tų prekių pirks mažiau. Logikos yra, bet ji baisi ir ciniška.

Žmonėms, kurių pajamos yra didelės, saldainių kaina nėra ta priežastis, kodėl jie juos valgo ar ne. O žmonėms su žemomis pajamomis, kaina tikrai gali būti pagrindinis veiksnys, kiek saldumynų jie išgalės nupirkti šeimai.

Sena ekonominė tiesa, kad į maisto kainų padidėjimą labiausiai reaguoja tie, kurie gauna mažiausias pajamas. Galima prognozuoti, kad šis mokestis jei ką ir paveiks, tai – sunkiausiai besiverčiančiuosius. Bet būtina paklausti, ar valdžia tikrai turi didinti kainas šalyje, kurios gyventojai didėjančias kainas įvardina kaip vieną iš trijų didžiausių problemų?

Koks gi valdžios tikslas? Kad žmonės valgytų mažiau? Ar, kad žmonės vietoje sausainių pirktų obuolius? Norint pasiekti, kad vietoje šokolado pirktum obuolius reikėtų labai smarkiai padidinti saldumynų kainas. Taip yra todėl, kad obuoliai nėra geri saldumynų pakaitalai.

Paprastai tariant, galima apmokestinti šokoladą ir sausainius, bet žmonės nepradės vietoje šokolado pirkti obuolių. Dauguma, greičiausiai, pirks pigesnį šokoladą.

Žinoma, tie, kam labai striuka su pinigais gal apskritai nebegalės įsigyti saldumynų. Bet ar tai yra valdžios tikslas? Kad nepasiturintys neįpirktų apmokestintų produktų?

Nereikia atmesti galimybės, kad valdžia, tiesiog imsis kokios nors parodomosios akcijos. Pavyzdžiui, apmokestins labai siaurą prekių grupę, pvz., gazuotus vaisvandenius, o negazuotų saldžių gėrimų nelies. Kas nutiks? Dalis žmonių ir toliau pirks gazuotus gėrimus už aukštesnę kainą, dalis pirks pigesnius gazuotus gėrimus, dalis vietoje gazuotų rinksis negazuotus saldžius gėrimus. Taip nutiko Meksikoje: įvedus vaisvandenių mokestį šiek tiek sumažėjo apmokestintų gėrimų vartojimas, bet išaugo kitų, daug kalorijų turinčių gėrimų vartojimas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas