Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?


Asmeninio archyvo nuotr. Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

2017-10-04 12:52

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos numylėtoms įmonėms galioja tie patys įstatymai kaip ir visiems mirtingiesiems. Gaila, šią konstitucinę vertybę Lietuvos valdžiai turi priminti Briuselis.

Nepaisant šių žinių, yra apie ką pagalvoti.

Pirma, kas mokės 28 mln. eurų baudą? AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG)? Pakels pervežimo kainas Lietuvos įmonėms? Kreipsis į valdžią prašydama subsidijos? O gal tiesiog kelis metus nemokės dividendų į biudžetą? Tai reiškia, kad realiai baudą sumokės mokesčių mokėtojai. O tokiu atveju iš visos šios istorijos kaltieji nepasimokys.

O kas nutiks LG vadovams? Valdininkams, atstovavusiems akcininko (valstybės) interesus LG valdyboje? Politiniams lyderiams, tuomet patyliukais laiminusiems tokį LG žingsnį? Pagal Lietuvoje galiojantį Konkurencijos įstatymą, už grubius pažeidimus iš įmonės savininko net gali būti atimta teisė vadovauti savo privačiai įmonei. O kaip bus dabar?

Šį kartą bauda – 28 mln. O jei būtų 280 mln.? Tarptautinėse bylose tokios sumos visiškai įmanomos. Reikia kuo greičiau nustatyti mechanizmą, kas ir kaip atsako, jei tarptautinės institucijos nubaudžia valdiškas įmones ar valstybę. Priešingu atveju, už politikų nekompetenciją ar neskaidrumą mokėsime mes – mokesčių mokėtojai. Kaip patogu.

Antra, ar nebūtų geriau, jei valdžia pasitrauktų iš verslo? Lietuvos valdžia nemoka būti „tylusis akcininkas“. Politikai mėgsta kištis į valdiškų įmonių veiklą. Ir tai daro chaotiškai. Dar daugiau, kai valstybė pati dalyvauja versle, įmonės politika tampa valstybės politika. Valdžia pradeda ginti ne viešąjį interesą, ne vartotojus, o valdiškos įmonės interesus. Kol valdžia neišmoks būti visiems vienodai teisinga, visas – ir savas, ir svetimas – įmones traktuoti vienodai, tol tokios bylos užklups netikėtai. Kaip kelininkus žiema.

Įsivaizduojate, koks triukšmas būtų kilęs, jei bėgius būtų išardžiusi privati įmonė? Politikai būtų puolę į barikadas, reikalavę akcininkų kraujo ir nedelsiant nacionalizuoti įmonę. O kaip buvo šiuo atveju?

Trečia, tokių bylų ateityje gali atsirasti daugiau. Nubausti Lietuvą galima ne tik konkurencijos, bet ir dėl laisvo kapitalo judėjimo apribojimų ar investicijų apsaugos sutarčių nesilaikymo. Tai mūsų mažoje šalyje verslą galima pasmerkti be teismo, ar net priimti įstatymus, atvirai nukreiptus prieš konkrečias įmones. Tarptautiniuose teismuose vietiniai politiniai žaidimėliai mažai kam rūpi.

Gerai, kad Europoje esame ne tik geografiškai, bet ir teisiškai. Blogai, kad dalis politikų to vis dar neįsisąmonino.

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas