Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?


Asmeninio archyvo nuotr. Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

2017-10-04 12:52

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos numylėtoms įmonėms galioja tie patys įstatymai kaip ir visiems mirtingiesiems. Gaila, šią konstitucinę vertybę Lietuvos valdžiai turi priminti Briuselis.

Nepaisant šių žinių, yra apie ką pagalvoti.

Pirma, kas mokės 28 mln. eurų baudą? AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG)? Pakels pervežimo kainas Lietuvos įmonėms? Kreipsis į valdžią prašydama subsidijos? O gal tiesiog kelis metus nemokės dividendų į biudžetą? Tai reiškia, kad realiai baudą sumokės mokesčių mokėtojai. O tokiu atveju iš visos šios istorijos kaltieji nepasimokys.

O kas nutiks LG vadovams? Valdininkams, atstovavusiems akcininko (valstybės) interesus LG valdyboje? Politiniams lyderiams, tuomet patyliukais laiminusiems tokį LG žingsnį? Pagal Lietuvoje galiojantį Konkurencijos įstatymą, už grubius pažeidimus iš įmonės savininko net gali būti atimta teisė vadovauti savo privačiai įmonei. O kaip bus dabar?

Šį kartą bauda – 28 mln. O jei būtų 280 mln.? Tarptautinėse bylose tokios sumos visiškai įmanomos. Reikia kuo greičiau nustatyti mechanizmą, kas ir kaip atsako, jei tarptautinės institucijos nubaudžia valdiškas įmones ar valstybę. Priešingu atveju, už politikų nekompetenciją ar neskaidrumą mokėsime mes – mokesčių mokėtojai. Kaip patogu.

Antra, ar nebūtų geriau, jei valdžia pasitrauktų iš verslo? Lietuvos valdžia nemoka būti „tylusis akcininkas“. Politikai mėgsta kištis į valdiškų įmonių veiklą. Ir tai daro chaotiškai. Dar daugiau, kai valstybė pati dalyvauja versle, įmonės politika tampa valstybės politika. Valdžia pradeda ginti ne viešąjį interesą, ne vartotojus, o valdiškos įmonės interesus. Kol valdžia neišmoks būti visiems vienodai teisinga, visas – ir savas, ir svetimas – įmones traktuoti vienodai, tol tokios bylos užklups netikėtai. Kaip kelininkus žiema.

Įsivaizduojate, koks triukšmas būtų kilęs, jei bėgius būtų išardžiusi privati įmonė? Politikai būtų puolę į barikadas, reikalavę akcininkų kraujo ir nedelsiant nacionalizuoti įmonę. O kaip buvo šiuo atveju?

Trečia, tokių bylų ateityje gali atsirasti daugiau. Nubausti Lietuvą galima ne tik konkurencijos, bet ir dėl laisvo kapitalo judėjimo apribojimų ar investicijų apsaugos sutarčių nesilaikymo. Tai mūsų mažoje šalyje verslą galima pasmerkti be teismo, ar net priimti įstatymus, atvirai nukreiptus prieš konkrečias įmones. Tarptautiniuose teismuose vietiniai politiniai žaidimėliai mažai kam rūpi.

Gerai, kad Europoje esame ne tik geografiškai, bet ir teisiškai. Blogai, kad dalis politikų to vis dar neįsisąmonino.

Close

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

Tyrimas: kiek kainuoja laidotuvės ir kurio miesto gyventojai išleidžia daugiausiai?

 Dar visai neseniai į paskutinę kelionę išlydintys artimąjį mūsų šalies gyventojai laidotuves organizuodavo labiau atsižvelgdami į tai, „ką žmonės pasakys“. Todėl ir stengdavosi, kad laidotuvės būtų kuo prabangesnės, ...

Atlyginimų statistika Lietuvoje atskleidė, kieno padėtis prasčiausia

 Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas