Žilvinas Šilėnas: jokių paslėptų ar naujų mokesčių

(Puslapis 1 iš 3)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2016-08-10 17:52

Lietuvos gyventojams labai rūpi mokesčiai. Pagal paskutinį 2015 m. Eurobarometro tyrimą, mokesčiai yra tarp trijų klausimų, svarbiausių Lietuvos piliečiams (kiti du yra nedarbas ir augančios kainos).

Apie mokesčius bus daug kalbama per rinkimus. Svarbu, kad būtų laikomasi dviejų esminių principų. Pirma, prieš ginčijantis, kad mokesčiai yra per maži, įsitikinti, ar iš tikro žinote, kiek mokesčių sumoka žmogus. Antra, prieš keliant ar įvedinėjant naujus mokesčius, surasti svarią priežastį, kodėl naują mokestį reikėtų įvesti.

Mokesčių sistemai trūksta skaidrumo

Daliai politikų vis dar atrodo, kad Lietuvoje mokesčiai yra per maži. Dažnas argumentas – gyventojų pajamų mokestis yra tik 15 proc. Na, taip, gyventojų pajamų mokestis – tik 15 proc., bet tai nėra vienintelis mokestis, kurį mokame.

Jei dirbate pagal darbo sutartį ir gaunate 500 eurų „į rankas“, ir tuos 500 eurų išleidžiate parduotuvėje, tai per metus sumokate virš 5000 eurų mokesčių (galite pasitikrinti mokumokescius.lt) Jei perkate benzino, tabako ar alkoholio – sumokate dar daugiau. Artėjame prie situacijos, kai vienas euras atitenka tau, kitas – valdžiai. „Danieliui, Danieliui, Lemanui, Lemanui“ stiliuje.

Iš kur toks didelis skirtumas? Juk 15 proc. – tai ne pusė. Bet didžiausias mokestis Lietuvoje yra paslėptas. Kalbu apie „darbdavio Sodrą“ – 30,98 proc. Nemažai žmonių net nežino, kad jis egzistuoja. Dalis žinančių vis dar galvoja, kad tai yra mokestis, kuris spaudžia ne darbuotoją, o darbdavį. Bet taip nėra.

Juk visiškai nesvarbu, kas perveda mokestį. Jei mokesčių našta priklausytų nuo to, kas fiziškai perveda mokesčius į mokesčių inspekciją, būtų galima sakyti, kad Lietuvoje darbuotojai apskritai nemoka jokių mokesčių. Jei dirbame pagal darbo sutartį, patys nepervedinėjame gyventojų pajamų mokesčių į mokesčių inspekciją. Tai padaro darbdavys. Lygiai taip pat patys fiziškai nepervedame akcizo už benziną mokesčių inspekcijai. Nepaisant to, suvokiame, kad tiek akcizą, tiek „darbdavio Sodrą“ iš tikro sumoka žmogus.

Galima ginčytis, ar Lietuvoje mokesčiai aukšti ar žemi. Bet prieš ginčijantis būtų sąžininga, jei žmonės galiausiai matytų ir žinotų, kiek mokesčių jie sumoka. Juk sąžininga valdžia mokesčius renka ne paslapčiomis, o taip, kad žmonės žinotų, kiek jie sumoka.

O tai padaryti nėra sunku. Pradžiai užtektų sujungti „darbdavio Sodrą“ ir „darbuotojo Sodrą“. Visą taip galima padaryti taip, kad nenukentėtų, nei darbuotojas, nei darbdavys, nei valstybės biudžetas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas