Žilvinas Šilėnas: jokių paslėptų ar naujų mokesčių

(Puslapis 1 iš 3)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2016-08-10 17:52

Lietuvos gyventojams labai rūpi mokesčiai. Pagal paskutinį 2015 m. Eurobarometro tyrimą, mokesčiai yra tarp trijų klausimų, svarbiausių Lietuvos piliečiams (kiti du yra nedarbas ir augančios kainos).

Apie mokesčius bus daug kalbama per rinkimus. Svarbu, kad būtų laikomasi dviejų esminių principų. Pirma, prieš ginčijantis, kad mokesčiai yra per maži, įsitikinti, ar iš tikro žinote, kiek mokesčių sumoka žmogus. Antra, prieš keliant ar įvedinėjant naujus mokesčius, surasti svarią priežastį, kodėl naują mokestį reikėtų įvesti.

Mokesčių sistemai trūksta skaidrumo

Daliai politikų vis dar atrodo, kad Lietuvoje mokesčiai yra per maži. Dažnas argumentas – gyventojų pajamų mokestis yra tik 15 proc. Na, taip, gyventojų pajamų mokestis – tik 15 proc., bet tai nėra vienintelis mokestis, kurį mokame.

Jei dirbate pagal darbo sutartį ir gaunate 500 eurų „į rankas“, ir tuos 500 eurų išleidžiate parduotuvėje, tai per metus sumokate virš 5000 eurų mokesčių (galite pasitikrinti mokumokescius.lt) Jei perkate benzino, tabako ar alkoholio – sumokate dar daugiau. Artėjame prie situacijos, kai vienas euras atitenka tau, kitas – valdžiai. „Danieliui, Danieliui, Lemanui, Lemanui“ stiliuje.

Iš kur toks didelis skirtumas? Juk 15 proc. – tai ne pusė. Bet didžiausias mokestis Lietuvoje yra paslėptas. Kalbu apie „darbdavio Sodrą“ – 30,98 proc. Nemažai žmonių net nežino, kad jis egzistuoja. Dalis žinančių vis dar galvoja, kad tai yra mokestis, kuris spaudžia ne darbuotoją, o darbdavį. Bet taip nėra.

Juk visiškai nesvarbu, kas perveda mokestį. Jei mokesčių našta priklausytų nuo to, kas fiziškai perveda mokesčius į mokesčių inspekciją, būtų galima sakyti, kad Lietuvoje darbuotojai apskritai nemoka jokių mokesčių. Jei dirbame pagal darbo sutartį, patys nepervedinėjame gyventojų pajamų mokesčių į mokesčių inspekciją. Tai padaro darbdavys. Lygiai taip pat patys fiziškai nepervedame akcizo už benziną mokesčių inspekcijai. Nepaisant to, suvokiame, kad tiek akcizą, tiek „darbdavio Sodrą“ iš tikro sumoka žmogus.

Galima ginčytis, ar Lietuvoje mokesčiai aukšti ar žemi. Bet prieš ginčijantis būtų sąžininga, jei žmonės galiausiai matytų ir žinotų, kiek mokesčių jie sumoka. Juk sąžininga valdžia mokesčius renka ne paslapčiomis, o taip, kad žmonės žinotų, kiek jie sumoka.

O tai padaryti nėra sunku. Pradžiai užtektų sujungti „darbdavio Sodrą“ ir „darbuotojo Sodrą“. Visą taip galima padaryti taip, kad nenukentėtų, nei darbuotojas, nei darbdavys, nei valstybės biudžetas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas